Anot VK, teisės aktuose nėra aiškios medicinos atliekų
tvarkymo sampratos. Nepatvirtinta farmacinių atliekų surinkimo,
tvarkymo ir apmokėjimo tvarka, nenustatyti medicinos atliekų,
susidarančių teikiant gyvūnų sveikatos priežiūros paslaugas,
tvarkymo reikalavimai.
„Taip sudaromos sąlygos medicinos atliekas, kuriose gali būti
toksinių medžiagų, sunkiųjų metalų, įvairių mikroorganizmų,
šalinti kartu su buitinėmis atliekomis. Tai daro neigiamą poveikį
aplinkai, žmonių ir gyvūnų sveikatai“, - teigiama pranešime.
Valstybiniai auditoriai konstatavo, kad Valstybiniame
strateginiame atliekų tvarkymo plane buvo numatyta parengti
specialią programą, kurios priemonės padėtų spręsti medicinos
atliekų tvarkymo problemas. Tačiau priemonės numatytos tik daliai
problemų spręsti ir įgyvendinta tik nedidelė dalis Medicininių
atliekų tvarkymo programoje numatytų priemonių.
Medicinos atliekų apskaitą koordinuoja Aplinkos ir Sveikatos
apsaugos ministerijos. Jų duomenys netikslūs, nežinomas tikras ir
teisingas susidarančių atliekų kiekis, pavyzdžiui, panašaus
profilio ligoninėse duomenys skiriasi iki dešimties kartų.
Dėl apskaitos netikslumų sudėtinga planuoti minėtų atliekų
tvarkymo būdus bei apskaičiuoti tvarkymo išlaidas, teigiama
pranešime.
Auditorių vertinimu, Aplinkos ministerijos sukurta kontrolės
sistema, siekiant užtikrinti pavojingų medicinos atliekų
pervežimą, iki šiol neveikia. Tai rodo, kad neužtikrinama šių
atliekų srautų judėjimo nuo jų susidarymo vietų iki galutinio
pašalinimo priežiūra ir kontrolė.
Šalyje neišvystyta ir pavojingų atliekų šalinimo
infrastruktūra - nėra nė vieno pavojingų atliekų sąvartyno,
Vilniuje veikia vienintelė medicinos atliekų deginimo įmonė.
Šiaulių rajone pastatytas deginimo įrenginys, turėjęs pradėti
veikti 2008-aisiais, audito metu dar nebuvo eksploatuojamas. Dėl to
sveikatos priežiūros įstaigos, perduodančios deginti medicinos
atliekas vienintelei įmonei šalyje, patiria didesnes jų tvarkymo
išlaidas.
Tačiau ir Vilniaus sveikatos priežiūros įstaigos už tokių
atliekų šalinimą įmonei moka ne miesto savivaldybės nustatytą
kainą - beveik 2 tūkst. litų už toną be pridėtinės vertės
mokesčio (PVM), - bet nuo 1,3 iki 15,8 karto brangiau. Auditorių
nuomone, Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėtų
užtikrinti kainos reikalavimų laikymosi kontrolę, pavyzdžiui,
galėtų būti numatytos ir turtinės sankcijos.
Auditoriai nurodė, kad kai kurios įstaigos rado būdų geriau ir
pigiau tvarkyti medicinos atliekas. Pavyzdžiui, Alytaus apskrities
S.Kudirkos ligoninė parengė ir patvirtino Gamtos išteklių taupymo
ir atliekų mažinimo planą, kuriame nurodyta, kad tokios atliekos,
kaip vienkartiniai švirkštai, medicininis stiklas, medicininė guma,
gipsas, popierius, foto juostos turi būti perduodami kaip antrinė
žaliava.
Iš viso 2006-2009 metais Alytaus ligoninė perdavė perdirbti
apie 44 tonas atliekų, o vienkartinių švirkštų ir sistemų -
beveik 22 tonas. Tai sudarė daugiau kaip 18 proc. visų deklaruotų
medicinos atliekų. Tai padėjo šiai ligoninei ir sutaupyti.
Praėjusiais metais ligoninė, perduodama plastiko atliekas
perdirbėjui, patyrė apie 12-14 kartų mažiau išlaidų, negu jai
kainuotų šių atliekų perdavimas deginti.
Valstybės kontrolė rekomendavo Vyriausybei tobulinti medicinos
atliekų tvarkymo teisinį reglamentavimą. Aplinkos ministerija
turėtų numatyti priemones, užtikrinančias pavojingų medicinos
atliekų judėjimo srautų kontrolės veiksmingumą. Sveikatos
apsaugos ir Aplinkos ministerijoms pasiūlyta nustatyti sveikatos
priežiūros įstaigų poreikį šalinti nepavojingas medicinos
atliekas sąvartynuose ir, siekiant taupesnio šių atliekų tvarkymo,
siūlyti regionų atliekų tvarkymo centrams sudaryti galimybes
nepavojingas medicinos atliekas šalinti regioniniuose atliekų
sąvartynuose.