„Rusijos ambasadorius V.Čchikvadzė pranešė Lietuvos užsienio
reikalų ministrui Petrui Vaitekūnui, kad Lietuva patirs paramos
Gruzijai pasekmes“, - rašė Jungtinių Valstijų ambasados Vilniuje
diplomatas.
Pasak „Le Monde“, rugpjūčio 27 dieną V.Čchikvadzė pareiškė,
kad „Rusija imsis „nepaprastų priemonių“ prieš Lietuvą ir šalis
turės sumokėti už savo elgesį“. Rusijos ambasados vadovas, kaip
teigiama, nekonkretizavo, kokios gali būti tos priemonės.
Dienraščio teigimu, JAV telegramoje rašoma, kad Lietuvos atstovas V.Čchikvadzės elgesį apibūdino kaip skandalingą, o Vilnius po to paprašė „NATO ir JAV paramos ženklų“.
Rusijos ir Gruzijos karas Tbilisui pabandžius jėga
susigrąžinti separatistinės Pietų Osetijos kontrolę kilo 2008
metų rugpjūčio 8-osios naktį. Karas truko penkias dienas, jo metu
Rusijos pajėgos užėmė dalį Gruzijos teritorijos.
Po karo Pietų Osetija ir Abchazija pasiskelbė nepriklausomomis,
tačiau šių šalių nepriklausomybę pripažino tik Rusija ir dar
kelios valstybės.
Lietuva aktyviai palaikė Gruziją karo metu ir iki šiol laikosi
nuomonės, kad Rusija neįvykdė visų paliaubų susitarimo sąlygų.
Daugiau nei šimtas slaptų JAV diplomatinio susirašinėjimo dokumentų apie 2008 metais tarp Rusijos
ir Gruzijos vykusį trumpą karą pateikia ryškų vaizdą, kaip per
šį konfliktą Europos Sąjunga (ES) buvo pasidalijusi į „Rusijos
draugių“ ir „Rusijos priešių“ stovyklas, rašo nepriklausoma
Briuselio naujienų svetainė „EUobserver“.
Pasak leidinio, Rusijai draugiškų šalių stovykloje pirmuoju
smuiku griežė Vokietija, kurios diplomatai „mechaniškai
atkartodavo“ Maskvos argumentus. Tuo tarpu kitai stovyklai
priklausiusi Latvija net siūlė NATO svarstyti galimybę nusiųsti
Gruzijai ginklų.
Maždaug 120 diplomatinio susirašinėjimo pranešimų iš JAV
ambasadų įvairiose Europos valstybėse, apimantys laikotarpį nuo
rugpjūčio 7-osios, kai „oficialiai“ prasidėjo karas, iki
rugpjūčio 19 dienos, savaitė po jo pabaigos, buvo paskelbti
trečiadienį, gruodžio 1 dieną, Rusijos žurnalo „Russkij reporter“
tinklalapyje.
„Russkij reporter“ šią medžiagą gavo iš svetainės
„WikiLeaks“.
Viename pranešimų apie specialiai sušauktą NATO šalių
ambasadorių pasitarimą Briuselyje rugpjūčio 12 dieną yra
paantraštė: „NATO sąjungininkėms per pirmąjį susitikimą dėl
Gruzijos krizės stinga sanglaudos“. Vėlesniame rugpjūčio 13-osios
dokumente antraštė skelbia: „Sąjungininkės pasidalijusios į dvi
stovyklas“.
Rugpjūčio 12 dienos pranešimas, kuriame rašoma apie Šiaurės
Atlanto tarybos pastangas susitarti dėl bendrų veiksmų per krizę,
rodo, kad ES ir NATO narės Lietuva, Latvija, Estija, Bulgarija,
Čekija, Danija, Lenkija ir Didžioji Britanija tvirtai rėmė
pasiūlymą suspenduoti NATO ir Rusijos Tarybą ir paskelbti griežtą
Rusijos atžvilgiu pareiškimą.
Tačiau Vokietijos ir Prancūzijos vadovaujama Maskvai draugiškų
valstybių stovykla, kuriai taip pat priklausė Graikija, Italija,
Liuksemburgas, Nyderlandai, Slovakija bei Slovėnija, blokavo šiuos
ketinimus.
Rugpjūčio 13-ąją, kai buvo svarstoma, ar Rusijos laivas
„Ladnyj“ turėtų dalyvauti NATO pratybose, šalys vėl surėmė
ietis, pasidalijusios į dvi stovyklas: priešiškų Maskvai (Čekija,
Latvija, Lietuva, Estija, Lenkija ir Didžioji Britanija) ir palankų
Maskvai (Belgija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Italija,
Nyderlandai ir Slovėnija).
„Grupė sąjungininkių, ypač Vokietija, mechaniškai atkartoja
Rusijos mintis apie gruzinų kaltę dėl krizės. Susijusios
žvalgybinės informacijos perdavimas NATO sąjungininkėms galėtų
būti naudinga priemonė“, - komentuojama rugpjūčio 12-osios JAV
diplomatinio susirašinėjimo pranešime.
„Nepanašu, kad vokiečių vadovaujama stovykla būsimame NATO
ministrų susitikime pritartų kam nors daugiau nei tam, kad Rusijai
būtų pagrūmota pirštu“, - rašoma vėlesniame pranešime.
Bendrijos diplomatiniame forume išryškėjo naujų nesutarimų,
tačiau jie nepakeitė aiškaus pasidalijimo į dvi stovyklas: trimis
Baltijos valstybėmis, Lenkija ir Didžiąja Britanija vienoje
barikadų pusėje ir Prancūzija, Vokietija bei Nyderlandais - kitoje.
Švedijos diplomatas Johanas Frisellis,
komentuodamas ES užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje
rugpjūčio 12 dieną vykusius vidinius debatus apie tai, derėtų ar
ne sušvelninti griežtą pasisakymų toną Rusijos atžvilgiu, savo
kolegoms amerikiečiams sakė: „Vienos stovyklos svarbiausias
prioritetas yra nutraukti kančias ir užtikrinti, kad būtų
laikomasi ugnies nutraukimo, kad dar anksti ką nors teisti ar
kaltinti, ir ES negali pasirodyti šališka. Šiai stovyklai priklauso
Malta, Kipras, Prancūzija, Vokietija, Airija ir Nyderlandai“.
„Kita stovykla sako, kad Gruzija padarė klaidų, tačiau
svarbiausias rūpestis yra tai, kad Rusija, pažeisdama savo
tarptautinius įsipareigojimus, surengė didelio masto invaziją į
suverenią valstybę... Šiai stovyklai priklauso Didžioji Britanija,
Belgija, Švedija, Danija, Baltijos valstybės, Slovėnija, Slovakija
ir Bulgarija“, - sakė J.Frisellis.
Jis pliekė Prancūzijos prezidentą Nicolas Sarkozy už prorusišką vadinamąjį Šešių punktų planą -
susitarimą dėl ugnies nutraukimo, leidusį Rusijai neribotam laikui
palikti savo karius Gruzijoje.
Pasak J.Frisellio, N.Sarkozy 16 valandų trukmės kelionė į
Maskvą ir Gruziją buvo kruopščiai sustyguotas formalumas,
pasibaigęs „Sarkozy šou“.
„Nors po 16 valandų susitarimas dėl ugnies nutraukimo nebuvo
parengtas, Prancūzijai reikėjo sėkmės istorijos, ir ji pirma laiko
apie ją paskelbė. Viso to rezultatas buvo nekokybiškas dokumentas,
kuriam nepritarė daug ES šalių“, - sakė diplomatas.
Kiti paviešinti diplomatinio susirašinėjimo pranešimai
atskleidžia dar daugiau Vokietijos ir Rusijos diplomatijos niuansų.
Viename dokumentų Čekijos užsienio reikalų ministras teigia,
kad jo kolega iš Vokietijos Frankas Walteris Steinmeieris buvo „pastebimai sukrėstas“ Rusijos veiksmų.
Pasak vieno vengrų diplomato, F.W.Steinmeieris pareiškė
Maskvai, kad ji „peržengė Rubikoną“, tačiau Kremlius nepaisė jo
prašymų atsitraukti.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel savo ruožtu atsisakė kalbėtis
su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu, nes „jei ji mėgins su juo
susisiekti, tai be reikalo sustiprins jo pozicijas“.
Bene griežčiausiai amerikiečių diplomatinio susirašinėjimo
pranešimuose pliekiama Italija. Viename dokumentų apie prorusišką
Italijos poziciją rašoma: „(premjeras Silvio) Berlusconi ir V.Putinas jau kalbėjosi, ir mes manome, kad Rusija
mėgins pasinaudoti jųdviejų asmeniniais ryšiais, kad paspaustų
Italiją sužlugdyti pastangas tarptautinėje arenoje pasmerkti
Rusijos veiksmus“.
Paviešinti dokumentai taip pat rodo, kad Vašingtonui buvo
netikėtas Rygoje ir Varšuvoje kilęs šurmulys.
Tuometinis Latvijos užsienio reikalų ministras Maris Riekstinis
pateikė sąrašą galimų sankcijų Rusijai, įskaitant pasitraukimą
iš 2014 metų žiemos olimpinių žaidynių Sočyje ir Rusijos
pašalinimą iš Didžiojo aštuoneto (G-8) šalių grupės.
Latvijos URM valstybės sekretorius Normanas Penkė rugpjūčio
12-ąją netgi pareiškė, kad NATO turėtų apsvarstyti galimybę
suteikti karinę pagalbą Gruzijai.
„Penkė, buvęs ambasadorius Maskvoje, turi reputaciją žmogaus,
kuris paprastai laikosi negriežtos pozicijos Rusijos atžvilgiu.
Šiandien niekas nebūtų pagalvojęs. Jo užsidegimas atrodė
nuoširdus, o susierzinimas dėl Rusijos ir NATO nesugebėjimo duoti
tvirtą atsaką buvo gilus“, - rašoma viename pranešimų.
Kitame pranešime rašoma: „Lenkija prisiėmė stebėtinai tvirtą
lyderės vaidmenį per Gruzijos konfliktą“.
Lenkijos užsienio reikalų ministerija „įveikė didelį
pasipriešinimą ES viduje“ ir pasiekė, kad dėl krizės būtų
sušauktas Bendrijos ministrų pasitarimas, bei pasiūlė paskelbti
Rusijai sankcijas energetikos sektoriuje, rašoma pranešime.
Pasak dokumento, tuometinis Lenkijos kariuomenės Generalinio
štabo viršininkas Franciszekas Gagoras pateikė rizikingą paaiškinimą, kodėl Gruzijos lyderis Michailas
Saakašvilis puolė Rusiją: „Lenkija mano, kad Saakašviliu
manipuliavo rusų agentai, galbūt net buvusių tarp jo patarėjų, kad
būtų atvertos durys kariniams veiksmams Gruzijoje su tikslu
destabilizuoti Gruzijos vyriausybę“.