- Penktadienio popietę Kaune viešėjęs ministras pirmininkas Andrius Kubilius atvyko į arkivyskupijos kuriją, susitiko su jumis. Kokius klausimus aptarėte su premjeru?
- Šis apsilankymas buvo tik mandagumo vizitas. Kalbėjome apie viską – pensijas, atominę elektrinę, prekybą alkoholiu reglamentuojančio įstatymo palengvinimą. Tiesiog apsikeitėme mintimis.
- Ar premjeras įsiklausė į jūsų, Bažnyčios atstovo, nuomonę? Juk nemažai ginčų kelia prekybos alkoholiu liberalizavimas, prieš kurį jūs ne kartą pasisakėte.
- Šiuo klausimu mūsų nuomonės visiškai sutapo. Premjeras apgailestavo, kad Seimas, deja, prailgino prekybos laiką, priėmė sprendimą, kuris Lietuvai tikrai nebus naudingas. O jeigu kam ir bus naudingas, nebent tiems, kurie šiuo verslu užsiima.
Kalbant apie pensijas, neišgirdau nieko nauja. Ministras pirmininkas sakė būsiantis laimingas, jeigu sumažintas pensijas rytoj galėtų grąžinti į prieš tai buvusias. Deja, kol valstybė yra dabartinėje būklėje, to padaryti neįmanoma. Nereikia būti labai įsigilinusiam į ekonominius reikalus, kad tai matytum.
- Sprendimą prailginti prekybos alkoholiu laiką Seimas priėmė per adventą. Parlamentarai puikiai žinojo Bažnyčios nuomonę šiuo klausimu.
Juk visai neseniai džiaugtasi, kad kunigai ėmėsi švietėjiškos veiklos – kartu su policijos pareigūnais ragino tikinčiuosius nevairuoti išgėrus, prisisegti saugos diržus.
Kaip jūs vertinate šį politikų demaršą?
- Mes džiaugėmės šia akcija, pradžioje net netikėjau, kad taip sumažėjo avarijų skaičius. Padarėme pažangą ir ta pažanga buvo akivaizdi.
Kodėl Seimas dabar taip padarė? Mano asmenine nuomone, tai yra lobizmas, dideli interesai. Nors buvo kalbama, jog neliberalizavus prekybos bus parduodama daugiau pilstuko ir padėtis taps dar blogesne, prieš dvejus metus mes turėjome padėtį, kurią visi matėme.
Liberalizavimas, deja, pilstuko nepanaikino, kova su kontrabanda ir pilstuku – atskira tema.
Kuo daugiau prekybos taškų, kuo ilgesnis prekybos laikas, o žmogus yra toks, koks yra, ši problema augs. Iš tikrųjų Lietuvai tokie sprendimai yra pakankamai katastrofiški.
- Ko gero tik jūsų dėka Kauno savivaldybės taryba priėmė sprendimą sutrumpinti prekybos alkoholiu laiką kioskuose. Jums pasisakius tarybos posėdyje, prieš tai į šį ribojimą kritiškai žiūrėję politikai pakeitė nuomonę. Gal ir su Seimo nariais derėjo šviečiamojo pobūdžio darbus atlikti?
- Buvo mano pasisakymas šiuo klausimu, o kitą dieną jie priėmė įstatymą. Bandžiau vienam, kitam politikui asmeniškai parašyti elektroninį laišką.
Manau, jog būna inercija, jeigu žmogus į vieną pusę pasiruošęs sukti. Reikia daugiau pastangų ir laiko, kad jis galėtų pakeisti savo nuomonę.
Turiu viltį, jog per metus pamatę, kaip padėtis keičiasi į blogąją pusę, šį įstatymą politikai pakoreguos.
- Minėjote, jog sprendimas liberalizuoti prekybą alkoholiu, prailginant svaigalų pardavimo laiką, Lietuvai yra pakankamai katastrofiškas. Ką dar belieka politikams liberalizuoti einant šiuo pražūtingu keliu?
- Greitu laiku pamatysime. Jeigu alkoholiui bus dar ir akcizai sumažinti, iš tikrųjų bus padėtas bemaž galutinis taškas.
- Ką dar belieka liberalizuoti ar legalizuoti – prekybą narkotikais, prostituciją?
- Šiuo keliu einant galima tikėtis, kad atsiras jėgų, kurios sieks, kad būtų laisvai prekiaujama taip vadinamais „lengvaisiais narkotikais“.
Aišku, bus siekiama legalizuoti prostituciją. Visur skamba tas demagogiškas argumentas: visur pogrindyje tai vyksta, valstybė negauna pajamų. Reikia kalbėti ir ieškoti galimybių, kad policija dirbtų gerai, kad būtų priimami tinkami įstatymai.
Žmogus yra toks, jog atsidūręs aplinkoje, kuri yra palaida bala, prie tos balos ir prisitaiko. O jeigu žmogus mato, kad aplinkui yra krantai, kartais net būdamas šiek tiek silpnavalis nenukrypsta į šalį. Juk matant, kad yra siena, ne visi ją galva daužo.
- Kovoje su masiniu girtavimu, galima sakyti, liko tik Bažnyčia. Esama ir visuomeninių organizacijų, tačiau jos nėra įtakingos, gebančios daryti įtaką. Ar šioje situacijoje, atsidūrus prieš gausią lobistų ir jų paveiktų politikų armiją išliks pasiryžimas ginti vertybes?
- Pamąstykime teoriškai: jeigu padėtis bus keleriopai sunkesnė ir lobistų bus tris ar keturis kartus daugiau, Bažnyčia tikrai nepakeis savo nuostatos ir labai nuosekliai kovos už tas vertybes, ant kurių, kaip kokių banginių, stovi kiekviena tauta, kiekviena valstybė.
Bažnyčia iš esmės negali pakeisti šios nuostatos, nes ji remiasi Evangelija, kur vertybės labai aiškiai sudėliotos.
Pavienis kunigas, o gal ir vyskupas gali kažkurioje vietoje truputį suabejoti, susvyruoti. Tai būtų jo asmeninė problema. Bažnyčia nėra vienas kitas kunigas ar vyskupas, tai visuotinė Bažnyčia, kurioje šios nuostatos labai aiškios. Mes gynėme, giname ir ginsime visuomenę, kad ji būtų sveika.
Ką darysi, kad kalbėdami šiais klausimais mes labai dažnai kurstome ugnį. Kartais net nepajuntame, kaip įgelia, sako – žiūrėkite į savo daržą, koks nors kunigas pasielgė ne taip, kaip reikia, ar panašiai.
Manau, jog nėra priemonių, kuriomis būtų galima Bažnyčią išgąsdinti. Sovietiniais laikais neišgąsdino, kai Lietuvoje nuteisė per tris šimtus kunigų. Kiek sugebėjo, jie atliko savo pareigą, ir skelbė tai, ką turėjo skelbti. Manau, kad ir laisvoje Lietuvoje sugebėsiu atsilaikyti bei ginti tiek krikščioniškas, tiek ir bendražmogiškas vertybes.
- Kauno savivaldybės tarybai svarstant, ar apriboti prekybos alkoholiu laiką kioskuose aidėjo politikų argumentai, jog bankrutuos smulkūs verslininkai, pajamų šaltinio netekę žmonės bus priversti badauti. Kaip jūs vertinate šiuos oponentų teiginius?
- Čia esama populizmo, demagogijos, tai kartu, ko gero, duoklės atidavimas alkoholio gamintojams.
Taip, gali būti atvejų, kad kažkur prekyba alkoholiu sumažės ir kai ką gali tekti atleisti.
Bet, aš sakyčiau, kas jus vertė užsiimti būtent tokia prekyba, būtent tokiu verslu. Manau, kad ne vienam žmogui bus proga susimąstyti ir ieškoti darbo kitose srityse, kurios neskandina žmonių, bet kažkuo prisideda prie visuomenės gerbūvio.
- Politikai uždraudė alkoholį pardavinėti naktį.
Tačiau tiek Kaune, tiek ir kituose miestuose veikia „barais“ tapusios naktinės parduotuvės. Gal politikus reikėtų paraginti šioje srityje įvesti tvarką, nes dabar stebime teisinį nihilizmą – draudimas tarsi priimtas, bet randama jame spragų ir sėkmingai prekiaujama toliau.
- Jūs visai teisingai iškeliate problemą, su tuo visiškai sutinku.
Žinome, Dievas žmogui davė protą, kurį jis ne visada sugeba panaudoti taip, kaip reikia. Žmonės meistriškai moka pasinaudoti visomis įstatymo spragomis.
Kai Seimas priima tokį įstatymą, kuriame iš karto išryškėja spragos, politikai turi ieškoti būdų joms užkirsti kelią.
Nors kartais nėra paprasta išleisti įstatymą, kurio nebūtų galima apeiti. Tikiu, jog spragos, dėl kurių šiuo metu klesti naktinė prekyba alkoholiu, bus ištaisytos.
- Ar nemanote, jog Bažnyčiai vertėtų daugiau užsiimti lobizmu, bendrauti su politikais ir aiškinti savo poziciją? Vertinant dabartinę situaciją peršasi nuomonė, kad šviečiamąjį–aiškinamąjį darbą atlieka prekybininkai ir gamintojai.
- Gal kartais jie daugiau aktyvumo parodo. Taip manau, nes tai jų gyvybinis interesas.
Nesakyčiau, kad mes tylime. Kalbame su Seimo, Vyriausybės nariais.
Visada norisi, kad rezultatai būtų pasiekiami greičiau, bet jeigu mes nieko nedarytume – situacija būtų žymiai prastesnė. Nežiūrint, kad esama daug bėdų, politikai kartais priima visai protingų sprendimų. Pavyzdžiui, Kauno savivaldybė apribojo prekybos svaigalais kioskuose laiką.
- Esate nemažai kalbėjęs apie lietuvių tautai iškilusius pavojus. Kokios jūsų manymu egzistuoja esminės grėsmės, kertančios tautos šaknis?
- Man atrodo, yra nemaža problema su švietimu. Ilgus metus kalbėjome apie pilietinį ugdymą, kad jaunas žmogus taptų doru piliečiu.
Jauniems žmonėms, ko gero, buvo per mažai kalbėta ir pavyzdžiais pagrįsta, kad yra tėvynė, o žmogus – įaugęs į savo žemę. Jeigu šito nėra, lieka vienintelė žvaigždė – pinigai. Šalys, kur galima daugiau užsidirbti, geriau gyventi ir į kurias jaunimas bėga.
Manau, kad šitoje srityje laukia labai didelis darbas, jeigu norime pasiekti rezultatų.
Alkoholizmas be jokios abejonės yra labai, labai didelė bėda. Tikrai norėtųsi palinkėti visiems, nuo kurių tai priklauso, kad būtų skiriama pakankamai dėmesio šiai problemai. Nes gerianti tauta niekada negali turėti ateities.
Mane asmeniškai labai gąsdina dabartinis žmonių susipriešinimas. Atrodo, dauguma nemato nieko gero, o tik negatyvius dalykus. Žinoma, čia galima mėtyti akmenėlius į žiniasklaidos daržą, nes, regis, tas negatyvumas kai kam kelia reitingus. Šiandien Lietuvai reikia, kad mes matytume, kas yra gera, ir tai ne po pelenais laikytume, bet rodytume.
Jeigu visi matysime tik juoda ir nebus vilties – tada nebus perspektyvos. Be vilties žmogus negali gyventi, panašiai ir tauta. To pozityvumo be galo reikia. Manau, kad Bažnyčia čia atlieka be galo svarbų vaidmenį. Tikintis žmogus geba turėti viltį net ir tada, kai jam yra labai sunku, net ir už grotų būdamas - tai pats asmeniškai patyriau.
Šiandien Lietuvoje nėra taip, kaip buvo pokario metais. Iš tikrųjų buvo be galo sunku, bet žmonės su viltimi išgyveno šiuos nepaprastai sunkius laikotarpius.
Tad šiandien reikėtų labai sutartinai visiems dirbti. Jeigu kartu dirbtų Bažnyčia ir žiniasklaida – būtų galima pasiekti pakankamai gerų rezultatų.