Interviu BNS Audronius Ažubalis neslėpė nuogąstaujantis, kad
pirmininkaujant ESBO šalies viduje gali atsirasti spaudimo, susijusio
su tarptautinių įvykių vertinimu.
„Aš matau pavojų - kai Lietuva pirmininkaus ir reikės
išlaikyti pirmininkaujančio toną, tada gali būti sunkumų,
atsirasti vidinio spaudimo, kad pirmininkavimo toną keisti paprasto
dalyvio tonu. Čia matau didesnį iššūkį sau - kada sakys, kodėl
jūs nesmerkiate to ar ano, kodėl kietai nekalbate, to ar ano
nesakote“, - sakė A.Ažubalis.
Ministras pabrėžė, kad pirmininkaujant 56 vienijančiai
organizacijai reikės išlaikyti „subtilias ribas“.
„Aš dabar labai ramiai pasakau, kad rinkimai Baltarusijoje yra
nedemokratiški, bet kai bus krizinė situacija, galbūt mano, kaip
pirmininko, tonas turės būti kitoks. Aš negalėsiu pasakyti, kad
kaltas X, o ne Y“, - sakė A.Ažubalis.
Kalbėdamas apie Lietuvos pirmininkavimo ESBO prioritetus,
ministras išskyrė tris kryptis - įšaldytų konfliktų sprendimą,
ekonominius santykius ir energetinį saugumą bei paramą
demokratijai. Ministras pabrėžė, kad tarp 56 organizacijos narių
yra šalių, kurios nemėgsta kai kurių Lietuvos siūlomų temų.
„Aš nenoriu kalbėti apie tai, kokios valstybės ko nemėgsta,
bet taip yra. Bet jei mes bandysime pirmininkavimo prioritetus
sudėlioti pagal kiekvienos valstybės norus, tai bus ne
pirmininkavimas. Tokiu atveju, mes neturėtume jokių prioritetų“, -
sakė A.Ažubalis.
Jo nuomone, ruošiantis pirmininkavimui svarbiausia buvo
realistiškai vertinti savo galimybes. Vilnius, A.Ažubalio teigimu,
bandys pagyvinti įšaldytų konfliktų, pavyzdžiui, Gruzijoje,
sprendimą.
„Būdami Europos Sąjungos, NATO nariai mes bandysime pasitelkti
ne tik mūsų kaimynus, sakykime rusus, bet ir ES. Mes bandysime
pasitelkti atskirus ES narius, pavyzdžiui Vokietiją, kuri inicijavo
tam tikru procesus Padnestrėje. (...) Jei kalbame apie Gruziją, tai
kalbame bandymą atkurti ESBO buvimą visoje Gruzijos teritorijoje“, -
sakė URM vadovas.
Ministras pabrėžė, kad santykinai nedidelė Lietuvos
pirmininkavimui skiriama suma neleis veikti labai plačiai ir vers
pasirinkti konkrečius prioritetus. Didžiausias dėmesys, anot jo,
bus skiriamas toms temoms, dėl kurių pavyks pasiekti organizacijos
narių sutarimą.
„To konsensuso paieškos vyksta jau kokius metus - mūsų
ambasadoriai, diplomatai važinėja, tariasi su valstybėmis. (...)
Aš manau, kad yra perspektyvu dirbti su Vidurio Azijos valstybėmis,
Vakarų partneriais ir Rusija dėl atskirų priemonių, kaip
sumažinti prekybą narkotikais, nes visi sutaria“, - sakė
A.Ažubalis.
Ministro teigimu, pirmininkavimo metu bus išbandytas Lietuvos
patikimumas, sugebėjimas pirmininkauti ir tarpininkauti
tarptautinėje arenoje. Lietuva ruošiasi 2013 metų antroje pusėje
pirmininkauti Europos Sąjungai.
„Jei mums pasiseks, mes įgausime valstybės, kuria galima
pasitikėti ir patikėti rimtas tarptautines užduotis, statusą.
Valstybės, kuri sugeba jungti, o ne skaldyti, kaip kai kas nori mus
matyti“, - teigė A.Ažubalis.
Vis dėlto jis pripažino, kad Lietuvos situacija yra sudėtinga,
nes jos pirmininkavimui skirta 8,9 mln. litų. Tuo tarpu prieš
Lietuvą ESBO pirmininkavusio Kazachstano skirta suma viršijo 225
mln. litų.
„Mes esame pastatyti į tokią situaciją, kada turėsime
išsiversti su minimaliu biudžetu ir pabandysime padaryti
neįmanomą. Ko gero, pirmininkavimo kokybę galima apibūdinti ne tik
išleistais pinigais, tačiau tai yra didelis iššūkis. Gal
neturėsime didelių renginių, koncertų ir brangių suvenyrų, bet
gal turėsime kokybiškas diskusijas“, - vylėsi A.Ažubalis.
Ministras pirmininkaudamas ESBO vyks bent į 17 regioninių
kelionių, o didžiausias renginys Lietuvos pirmininkavimo metu bus
Vilniuje 2011-ųjų gruodį vyksiantis organizacijos užsienio
reikalų ministrų susitikimas. Šiam renginiui bus išleista
didžiausia Lietuvos pirmininkavimo biudžeto lėšų dalis.
Kalbėdamas apie ESBO vietą tarptautinėje arenoje, Lietuvos
užsienio reikalų ministras sutiko, kad vertinimų yra įvairių, o
pats pabrėžė organizaciją laikantis forumu, sudarančių galimybę
kalbėtis skirtingo politinio, socialinio ir ekonominio išsivystymo
valstybėms.
„Kai mes esame ES ir NATO nariai, mums atrodo, kad viskas, ką mes
čia sprendžiame, yra aišku. Bet yra ESBO narės, kurios nėra šių
organizacijų narės, ir joms ESBO be Jungtinių Tautų galbūt yra
antra organizacija, kur jie gali kalbėti, ginčytis, priiminėti
dokumentus. (...) Tokią organizaciją svarbu išlaikyti vien dėl jos
indėlio į demokratijos plėtrą ir vystymąsi. Organizacijos
reikšmė nėra tokia menka, kaip kam nors atrodo“, - sakė
A.Ažubalis.
Jis priminė, kad Vilniuje vykusios ESBO parlamentinės
asamblėjos metu priimta rezoliucija, kuria pasmerkti ir nacizmo, ir
stalinizmo nusikaltimai, sukėlė „tam tikrą sprogimą šioje
organizacijoje“, o abejingos neliko ir didžiosios šalys.