Pasak pašnekovų, rinkimams skiriami biudžetai nebus dideli. Kai
kurios partijos esą dar nėra suplanavusios savo biudžetų,
daugiausia jos ketina leisti valstybės ir partijos narių lėšas.
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių
demokratų rinkimų štabo vadovas Valentinas Stundys BNS tvirtino,
kad rinkimų finansavimu turės pasirūpinti partijos skyriai.
„Kadangi mūsų sprendimas grindžiamas ne centralizuotu veikimu,
o pasitikėjimu skyriais, tai finansiniai klausimai yra tiesiog
skyrių galimybių reikalas. Patys skyriai spręs, kiek jie galės
sukaupti lėšų iš savo narių mokesčių ar kitų šaltinių
rinkimams, o centriniu lygu mes tik dengiame būtinas išlaidas
registracijos rinkimams“, - sakė V.Stundys.
Anot jo, iš centrinio rinkimų štabo planuojama skirti „kukli
suma“ - pirminiais duomenimis, ji neturėtų viršyti 300 tūkst.
litų. Didžiąją jos dalį sudarys valstybės parama.
Konservatoriai per rinkimus norėtų iškovoti apie 350 mandatų.
Per rinkimus gauti 145 mandatus besitikinčio gauti Liberalų
sąjūdžio Centrinio rinkimų štabo vadovas Šarūnas Gustainis BNS
sakė, kad šiuo metu vyksta biudžeto planavimas, jo sąmata turėtų
būti patvirtinta sausio viduryje.
Artėjančių rinkimų biudžetą liberalas apibūdino kaip
krizinį ir mažiausią per tą laiką, kai partija dalyvauja
rinkimuose.
„Biudžetų patvirtintų nėra dėl to, kad bandome daryti
kampaniją pagal kišenę. Pirmiausia norime numatyti, pasižiūrėti,
kiek mes iš viso surinkti pinigų būsime pajėgūs, ir tik tada
planuoti išlaidas - kad nebūtų, kaip daugumai partijų Lietuvoje,
kai paskui velkasi įvairios skolų uodegos“, - teigė Š.Gustaitis.
Pasak liberalo, pajamas daugiausia sudarys valstybės skirtos ir
partijos viduje surinktos lėšos. Labiausiai reklamuotis Liberalų
sąjūdis ketina per internetą.
Darbo partijos, kuri planuoja gauti 230 mandatų, rinkimų štabo
vadovė Virginija Baltraitienė tvirtino, kad daugiausia lėšomis
turės rūpintis patys skyriai, nors iš partijos kasos ketinama
skirti apie 440 tūkst. litų.
„Pati partija planuoja išleisti labai nedaug. Mes užsakome
straipsnius spaudoje, o kiek skyriai planuoja, kol kas nežinau, nes
bendrai, kaip partijos, nebus daroma nei lankstinukų, nei plakatų“,
- pasakojo „darbietė“.
Anot jos, „darbiečiai“ turi valstybės pervestus 290 tūkst.
litų. „Apie 150 tūkst. litų mes turime susirinkti, dalis yra, bet
tuo rūpinasi daugiau pats partijos pirmininkas“, - tvirtino
V.Baltraitienė.
Lietuvos socialdemokratų partija norėtų turėti per 400
savivaldybių tarybų narių. Jos rinkimų štabo vadovas Juozas
Olekas BNS tvirtino, kad ir partija, ir atskiri rinkimuose
dalyvaujantys skyriai skirs pinigų rinkimams.
„Dabar mes apie 300 tūkst. litų esame suplanavę (skirti - BNS)
(...) Kiekvienas skyrius savivaldybėje atsidarė savo sąskaitą. Mes
dalį skyrių parėmėme ir iš partijos turimų lėšų, ir skyriai,
kiekviena savivaldybė toliau renkasi pagal savo pajėgumą, turėdama
tam tikrą biudžetą“, - sakė J.Olekas.
Anot jo, partija neplanuoja didelės vieningos reklamos
kampanijos, didžiausią dėmesį ketinama skirti susitikimams su
rinkėjais.
„Daugiausia mes eisime per žmones (...) Mes centrine reklama
neužsiimame, nes kiekvienas skyrius dirba savarankiškai ir todėl
kokių nors masyvių klipų ar plakatų, ar straipsnių nėra“, -
kalbėjo J.Olekas.
Liberalų ir centro sąjungos rinkimų štabo vadovas Artūras
Melianas neatskleidė, kiek mandatų tikimasi laimėti, tačiau
tvirtino, jog iškovoti jų siekia 35 savivaldybėse. Jis pasakojo,
kad rinkimų biudžetas dar nėra sudarytas.
„Dar nėra aiškumo, tikrai negalėčiau pasakyti konkrečios
sumos“, - BNS sakė politikas.
Liberalcentristo teigimu, partijos finansinė situacija nėra pati
geriausia, stengiamasi taupyti.
„Kiekvienas skyrius finansuos savo lokalią rinkimų kampaniją
(...) Centrinis štabas kažkiek išleis, bet tikriausiai didesnė
dalis turbūt bus per lokalius štabus, todėl ir sunku atsakyti, kiek
lėšų bus galutiniame variante“, - kalbėjo liberalcentristas.
Daugiausia pinigų ketina surinkti iš partijos narių, planuojama
panaudoti ir dalį valstybės lėšų.
Rinkimų debiutantės Krikščionių partijos atstovas Albinas
Pilipauskas teigė, kad partija dar nėra pateikusi Vyriausiajai
rinkimų komisijai kandidatų savivaldybėse sąrašų, todėl
daugiausia laiko skiriama dokumentams tvarkyti, o ne finansiniams
reikalams.
„Rinkimų kampanijai esame atsidarę specialiąją sąskaitą,
tačiau šiandien ji yra tuščia, galima taip sakyti. Mes nesame
visiškai įsiregistravę ir startavę rinkimuose“, - sakė
Krikščionių partijos atstovas.
Jis svarstė, kad partija remsis privačių remėjų lėšomis.
„Mes nerenkame partijos nario mokesčio ir iš valstybės
negauname finansavimo, tad esame priversti orientuotis į tai, kokią
paramą suteiks vienas ar kitas remėjas“, - tvirtino A.Pilipauskas.
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos (LVLS) lyderis
Ramūnas Karbauskis, kurio vadovaujama partija norėtų laimėti apie
200 mandatų, tvirtino, kad iš privačių remėjų lėšų beveik
nerinks. Anot jo, be užstato, rinkimams bus skiriama apie 300 tūkst.
litų, kuriuos sudarys valstybės dotacija bei nario mokesčiai.
„Mūsų rinkimų kampanija bus kontaktinė, bendravimo su
žmonėmis, ir tam daug pinigų nereikia. Televizijoje nebus nieko
praktiškai, radijuje irgi praktiškai nieko nebus, centrinėje
spaudoje praktiškai nieko nebus ir vietinėse (žiniasklaidos
priemonėse - BNS) bus labai mažai“, - sakė R.Karbauskis.
Anot jo, rinkimų finansavimu rūpinsis centrinis rinkimų
štabas, o ne skyriai.
„Mes iš principo viską darome per vieną sąskaitą. Visos
lėšos surenkamos į centrinį rinkimų štabą, į vieną sąskaitą
ir paskui finansuojamos visos veiklos visuose rajonuose“, - tvirtino
valstiečių liaudininkų vadovas.
300 mandatų savivaldybėse siekiančios partijos „Tvarka ir
teisingumas“ pirmininko padėjėjas Vytautas Kamblevičius sakė, kad
finansiniais klausimais per rinkimus turės rūpintis patys skyriai.
Anot jo, partija iš savo lėšų remti skyrių dėl pinigų stygiaus
negali.
„Kiekvienas skyrius save finansuoja, kiekvienas skyrius kiek ras
lėšų, tiek ir panaudos (...) Kiekvienas skyrius verčiasi savo
pinigais“, - tvirtino V.Kamblevičius.
Kitų metų vasario 27 dieną iš viso bus renkami 1526
savivaldybių tarybų nariai. Tai yra 14 tarybos narių mažiau nei
per praėjusius rinkimus.
Pirmą kartą rinkimuose galės dalyvauti ir savarankiškai
išsikėlę kandidatai.