Žiemą jauno ūkininko banda jaučiasi geriau nei vasarą

Balčių kaimo (Raseinių r.) ūkininkas – dvidešimt trejų metų Vaclovas Zubrickas. Nuo mažens tėveliams Alvidui ir Angelei Zubrickams talkinantis jaunuolis jau beveik ketverius metus ūkininkauja savarankiškai. Jis ekologiškai augina maždaug penkiasdešimties mėsinių galvijų – aubrakų bandą. Nors ūkis registruotas kaip mišrus, bet jaunasis ūkininkas pasiryžęs plėtoti būtent mėsinę galvijininkystę.

Pasirinkti aubrakų veislės galvijus paskatino jų nereiklumas ypatingoms sąlygoms.

- Kadangi aubrakai visai neišrankūs pašarams, jie ir žiemą šeriami įprastu racionu, – tvirtino V. Zubrickas. – O vasarą ganyklose šie galvijai, jeigu žolės būna menkiau, puikiausiai nuėda net pakraščiuose esančius dilgėlynus.

Kad šaltis ir sniegas aubrakams nekelia nepatogumo, įsitikinome pasižvalgę, kaip gyvuliai žiemoja – visa banda aptvare ramiai vaikštinėjo po pusnynus, kai kurie ant lauke pakreiktų šiaudų ilsėjosi. – Nors čia pat esančio tvarto durys visada atviros, galvijai vidun neina, – sakė V. Zubrickas. – Per didžiausius šalčius atvykęs gyvuliukų pašerti ir pagirdyti randu juos lauke, sugulę, tik garas nuo jų kyla. Žiemą į tvartą juos įsivilioju tik pasiūlęs pašarų, – juokiasi ūkininkas. – O štai vasarą, atvirkščiai, „atranda“ tvartą – sueina slėptis nuo šilumos.

Taigi, regis, šiems galvijams žiema daug geresnis metas nei vasara.

Anksčiau Tauragės rajono veterinarijos gydytoju dirbęs Eugenijus Jasiulis apie 1990-uosius Raseinių r. Burgaičių kaime pradėjo kurti savo ūkį.

- Po truputį sutvarkėme žemės nuosavybę, ūkininkauti pradėjome turėdami dvi karvutes, – pradžią prisiminė ūkininkas. – Nors buvau nusiteikęs gyvulių nelaikyti niekada. Patirtis, įgauta prižiūrint galvijus tarybiniais laikais, nepatiko man pačiam. Tačiau 1997 metais teko išvykti su ūkininkų grupe į Lenkiją ir didelį įspūdį paliko aplankyta pensinio amžiaus moteris, kuri, ūkyje laikydama 15 karvių pati viena puikiai tvarkėsi – melžė moderniai įrengtoje melžimo aikštelėje, pašarus dalijo mechanizuotai dalytuvu.

Tada ir pagalvojau: laikas apsispręsti ir imtis specializuoto ūkininkavimo, nes iki tol auginome bulves, plytėjo daržai, šiltnamiai, lakstė būrys vištų, žodžiu, tikras lietuviškas ūkis – darbo nuo aušros iki sutemų, o atrodo, kad vis tiek nė pusės jų atlikti nespėji, nepaisant to, kad nei keturiasdešimties dar neturėjau, – juokėsi E. Jasiulis.

– Tad, kai 1999 m. pasitaikė galimybė su danais įvykdyti pieno ūkio plėtros projektą Lietuvoje, jau buvau apsiprendęs. Danams padedant įsirengėme ganyklas, formavome bandą. Kodėl pasirinkau galvijus laikyti šalto tipo tvarte? Nėra nei didelės paslapties, nei gudrybės – tiesiog tai buvo pigiausias ir greičiausias būdas tvartą įsirengti, juolab kad nuo senų laikų likusios buvusio trąšų sandėlio patalpų konstrukcijos tam labai tiko. Dar kai ką nupirkus, liko tik dengti stogą ir atlikti betonavimo darbus. Karvių banda didėjo po truputį nuo dviejų iki penkių, vėliau – iki dešimties galvijų, dar 2000 metais laikiau 28 karves, o šiandien jų jau 80 melžiamų. Iš sprendimo galvijų nelaikyti neliko nieko, – juokėsi E. Jasiulis.

Pasak ūkininko, melžiamų karvių laikymas šalto tipo tvarte pasiteisina skaičiuojant įvairiausias sąnaudas.

– Net truputį paradoksalu, bet vasarą primilžiai būna mažesni nei žiemą. Įsitikinau, kad piendaves, ypač pastarosiomis vasaromis užplūdę karščiai, veikia blogiau nei gana šaltos žiemos, – sakė ūkininkas.

Kai lankėmės E. Jasiulio ūkyje, lauke tvyrant maždaug 10 OC šalčiui, tvarte termometras rodė 4 OC šilumos, užuolaidos – pusiau nuleistos, nes diena buvo rami. – Jeigu lauke šaltis krinta iki 20 OC, tvarte būna apie 0.

Yra buvę, kai lauke spaudė 25 OC šaltis ir pūtė stiprus vėjas, tai temperatūra tvarte krito iki 15 laipsnių šalčio, – pasakojo E.Jasiulis. – Kadangi girdymo sistemą esame sutvarkę taip, kad vanduo neužšąla, tai bėdos turėjome tik sušalus mėšlui, kurį šalinti teko pasitelkus traktorių. Taigi galiu drąsiai tvirtinti, kad šalto tipo tvarte tol, kol temperatūra jame nekrenta žemiau 15 OC šalčio, problemų nebūna.

Gyvulininkystės specialistai teigia, kad gyvuliui geriausia aplinkos temperatūra yra nuo 7 laipsnių šalčio iki 17 laipsnių šilumos.

– Kadangi vasarą oro temperatūra lauke dažniausiai būna aukštesnė nei 20 laipsnių, tai iš patirties ir tvirtinu – vasarą primelžiame iš karvės maždaug 22-23 kg, o žiemą – 26 kg pieno. Esu padaręs net tokią išvadą: kad vasarą galvijus reikėtų ganyti naktį, o dieną ginti į tvartą pailsėti ir pasislėpti nuo kaitros, bet tai sunkiai įvykdoma.

Palaidai laikomos karvės (nes tik toks būdas tinka šalto tipo tvartuose!) vienos ilsėjosi, kitos vaikštinėjo, o dar kitos rikiavosi į eilę prie besisukančio šepečio pasikasyti. Gyvuliai akivaizdžiai jautėsi visai puikiai.

- Be abejo, galvijus šerti reikia gerai subalansuotais pašarais, – sakė ūkininkas. – Nors tiek vasarą, tiek žiemą šeriu praktiškai tuo pačiu racionu. O prie vėsesnių sąlygų karvutės ir pačios prisitaiko – truputį pastorėja kailis, ant tešmens užauga ilgesni plaukai. Pasirinkti, kokio tipo tvarte – šilto ar šalto – laikyti galvijus – kiekvieno ūkininko paskaičiavimų reikalas, svarbiausia užtikrinti, kad jie būtų sotūs, pagirdyti ir turėtų kur sausai atsigulti, įsitikinęs E. Jasiulis.