D.Staponkus teigia, kad Vilniaus kongresų rūmuose pradėjus
statyti operas, išaugo LVSO skolos, o joms dengti esą naudojamos
valstybės lėšos. Tuo metu orkestro vadovas Gintaras Rinkevičius
tvirtina, kad D.Staponkus asmeniškai yra nusistatęs prieš operų
statymą, o beveik visi pinigai statyti operas yra surenkami iš
privačių remėjų.
„Pagrindinė problema - kad auditas yra nustatęs, jog priešingai
negu teigia įstaigos vadovybė, kad operos yra statomos iš gautos
paramos lėšų ir kad ta kryptis yra visiškai nenuostolinga, tai yra
netiesa. Mūsų auditas yra nustatęs, kad taip nėra ir kad orkestro
patiriami nuostoliai yra kompensuojami valstybės biudžeto lėšomis.
Taip neturi būti“, - BNS sakė kultūros viceministras, buvęs operos
solistas D.Staponkus.
Anot jo, kad LVSO skolos, remiantis Kultūros ministerijoje
atliktu auditu, prasidėjo būtent tuomet, kai pradėtos statyti
operos.
Jis teigė, kad 2009 metais orkestras turėjo apie 1 mln. litų
skolų. 2009-ųjų pabaigoje Kultūros ministerija papildomai skyrė
333,5 tūkst. litų skoloms padengti, 2010-uosius orkestras pradėjo
turėdamas 500 tūkst. litų skolą, metų gale ministerija skyrė 80
tūkst. litų. Pasak D.Staponkaus, kiek dabar orkestras yra skolingas,
bus aišku vasario mėnesį.
Jis teigė neprieštaraujantis, kad Kongresų rūmuose būtų
statomos operos, tačiau LVSO nėra reikalingos bazės tai daryti -
iš to esą ir atsiranda įsiskolinimai.
„Absoliučiai neprieštaraujame (kad būtų statomos operos -
BNS). Čia yra grynai finansiniai reikalai, čia nėra jokios kalbos
apie asmeniškumus. Niekas nekalba nei apie orkestro meninį lygį,
nei apie darbus, - sakė viceministras. - Tačiau orkestras neturi
visos bazės, kurios reikia operai pastatyti ir tam, kad opera būtų
pastatyta, orkestras turi papildomai samdytis begalę žmonių. Su
jais visais sudaromos autorinės sutartys. Tada išauga honorarų
dydžiai, autorinės sutartys ir tos sumos darosi tokios.“
„Jeigu tai yra statoma iš remėjų pinigų, prašau, bet ne iš
orkestrui skirtų asignavimų“, - tvirtino pašnekovas.
Pasak jo, neišsprendus skolos klausimų, G.Rinkevičius kaip
vadovas turės prisiimti finansinę atsakomybę.
Pats LVSO vadovas ir dirigentas G.Rinkevičius BNS sakė, kad
D.Staponkus asmeniškai nepatenkintas jo orkestro veikla ir tai nesą
ministerijos pozicija.
„Man atrodo, kad D.Staponkus veikia, ir čia yra labai rimta
problema, už ministro nugaros (...) Tai tikrai ne ministerijos ir ne
ministro pozicija, ir man atrodo, kad ministras supranta, kiek
visuomenei ir visuomenine, ir kultūrine prasme yra reikšmingi
„bohemiečių“ operų pastatymai, kurie vyksta Kongresų rūmuose“, -
kalbėjo LVSO vadovas.
Jis teigė, kad 2009-aisiais orkestras turėjo apie 500 tūkst.
litų skolų, po 2010-ųjų skolos, pasak pašnekovo, nesiekia 200
tūkst. litų.
„Mums trūksta finansavimo, nes mes neturime koncertinei veiklai
finansavimo, neužtenka pastatams išlaikyti, o atlyginimų dar
daugiau mažinti aš nenoriu, o operų pastatymus rėmėjai padengia
praktiškai šimtu procentų“, - tvirtino G.Rinkevičius.
Pasak dirigento, jam priekaištauta, kad esą privačių remėjų
lėšos dengia tik 21 proc. lėšų, reikalingų operoms pastatyti,
tuo metu iš tiesų rėmėjai per ketverius metus tam skyrė 2 mln.
litų.
„Jeigu tai 21 proc., vadinasi, kitus 8 mln. litų davė Kultūros
ministerija? Iš kur jis ištraukė tuos skaičius, tai yra visiškas
blefas“, - kalbėjo G.Rinkevičius.
Operos Vilniaus kongresų rūmuose pradėtos statyti
2003-iaisiais. „Bohemiečiai“, kurių branduolį sudaro
G.Rinkevičius, režisierė Dalia Ibelhauptaitė ir drabužių
dizaineris Juozas Statkevičius, nuo to laiko žiūrovams pristatė
Ruggero Leoncavallo „Pajacus“, Giacomo Puccini „Bohemą“, Juleso Massenet
„Verterį“, Wolfgango Amadeus Mozarto „Užburtąją fleitą“, Stepheno Sondheimo
miuziklą „Svynis Todas: demonas kirpėjas“.