Įstabiausia, jog vidury žiemos kai kurių savivaldybių seniūnijose skelbiami nauji konkursai sniego valymo darbams, mat esama technika sniego kalnų tiesiog neįveikia...
Pajėgios technikos ieškoti suskato viduržiemį
Klaipėdos r. Kretingalės seniūnas Vytautas Gūžas pripažino: sniegas šiemet įveikė keliams valyti rudenį pasamdytą techniką.
– Negalėčiau sakyti, kad rangovai, valantys mūsų seniūnijos kelius, prastai dirba, tačiau žiema pasirodė besanti stipresnė. Technikos, atrodytų, pakanka, tik ji tokioms storoms pusnims nepritaikyta, per mažas galingumas. Tikėtasi prastumdyti, bet kai susidarė sniego kalnai, vieniems greičių dėžė subyrėjo, kitiems sankaba sudegė, taip sakant, našta ne pagal pečius, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo Kretingalės seniūnas.
Pirmadienį, tuoj po švenčių, pas rajono merą ir savivaldybės administracijos direktorių buvo sukviestos suinteresuotos šalys, siekiant įvertinti sudėtingą situaciją ir rasti priimtinus sprendimus. Nuspręsta, kad dabar, per patį viduržiemį, keliams valyti teks ieškoti papildomos, gerokai galingesnės technikos.
– Žinoma, paieškos savaitę kitą užtruks, nes galinga technika dabar užimta. Vis dėlto tikimės, kad viešas konkursas įvyks ir paslaugos teikėjas atsiras. Už darbus atsiskaityti teks kitaip, mat šiemet jau nepakanka mokėti už nuvalytą plotą, kai sniego didžiuliai kalnai ir juos stumdyti tenka iš visų pusių, įkainis greičiausiai bus valandinis. Nepaisant susiklosčiusių aplinkybių, gyvenimas seniūnijoje normalus, nors buvo atvejų, kai žmonės ir po kelias dienas negalėjo išvažiuoti. Sunkiausia pavienėms, atokioms sodyboms, – pasakojo V.Gūžas.
Į nepavydėtiną padėtį šioje seniūnijoje pateko ir kai kurie pieno ūkių savininkai.
Pienvežis klimpdamas važiuoja užsnigtais laukais
Vienas stambiausių šios seniūnijos ūkininkų, 70 melžiamų karvių laikantis Manfredas Skroblys pienvežio atvažiavimu į nuošalų ūkį Peskojų kaime beveik mėnesį laiko rūpinasi pats. Mat sodyba įsikūrusi toli nuo pagrindinių kelių, o mažareikšmių keliukų seniūnijos pasamdyta technika nuvalyti neįstengia. M.Skroblys įvažiavimą pienvežiui nuvalė tiesiai per laukus.
– Maždaug prieš mėnesį, kai buvo užpustyti į ūkį vedantys keliai, teko tiesiai per laukus daryti apie kilometro ilgio laikiną pravažiavimą. Ir nors kooperatyvo „Pienas.lt“ technika produkcijos paimti į fermą atvažiuoja kas antrą dieną, problema niekur neatsitraukė. Mat sninga nuolat, todėl ir laikiną kelią valyti tenka reguliariai. Be to, pienvežis kartą jau buvo užklimpęs, teko traktoriumi traukti. Ir dabar traktorius nuolat pasiruošęs, kad, esant sudėtingoms sąlygoms, atvažiuotų iki pagrindinio kelio ir per laukus pienvežį nutemptų tiesiai į fermą, – pasakojo ūkininkas M.Skroblys.
Įprastas vieškelis į Peskojus vesdavo nuo seniūnijos centrinės gyvenvietės, tačiau šį kelią, sakė ūkininkas, jau mėnuo laiko kaip pamiršęs, nes niekas jo nenuvalo. O pienvežis atvažiuoja nuo Liepojos plento pusės, kartu aplankydamas ir kitą pusnimis užverstą stambų pieno gamintoją Romą Liaudanską.
Ūkininkai, aišku, suinteresuoti pagamintos produkcijos išvežimu. Štai M.Skroblio ūkyje kas antrą dieną paimama beveik po 3 t pieno. Tai svarbiausias ūkyje pagamintas produktas, turintis rasti kelią pas perdirbėjus, galų gale ir pas eilinį pirkėją.
– Kai iš kokios firmos paskambina ir pasiūlo savo prekes ar paslaugas, sakau, iki mūsų tikrai neatvažiuosite. Tarp Kalėdų ir Naujųjų metų kelyje į Peskojus įklimpo ir buvo užpustyti trys automobiliai, juos pavyko išlaisvinti tik po švenčių. Gerai, kad viskas laimingai baigėsi, – žiemos aktualijomis dalijosi M.Skroblys.
Ūkininkas prisiminė, jog panaši žiema buvo tik 1996–aisiais, milžiniškos pusnys tada taip pat pridarė be galo daug rūpesčių.
Padėtis blogėja atostogaujant... mokiniams
Žemaitijos kelių kaprizus tenka atlaikyti ir akcinės bendrovės „Žemaitijos pienas“ technikai. Pasak šios įmonės žaliavų direktoriaus Mindaugo Čėjausko, blogiausia buvo, kai vaikai nėjo į mokyklas, mat tada ir kelių valymas suprastėjo.
– Šią žiemą svarbiausia problema – prastas privažiavimas. Nuvalyti tik pagrindiniai keliai, o kaimuose, gyvenvietėse, prie stacionarių punktų niekas net ausų nekrutina. Visiems atrodo, kad išvažiuojamo kelio reikia tik „Žemaitijos pienui“, daugiau niekas nevažiuoja. Kai mokiniams prasidėjo atostogos, reikalai visai suprastėjo, nes lyg ir nebeliko reikalo tų kelių valyti, – sunkiai išvažiuojamais keliais skundėsi „Žemaitijos pieno“ atstovas.
Vis dėlto pienas kažkaip surenkamas, juk nepaliksi žaliavos užpustytose fermose.
– Savo iniciatyva ūkininkams sumokame papildomai, kad jie nuvalytų keliukus, ieškome kitų išeičių. Nepaliksi pieno – jis mums reikalingas, tai ir ūkininkų pragyvenimo šaltinis, galų gale jis reikalingas pirkėjams. Tačiau kai tokia žiema, o mūsų pienvežiai primena sąstatus ir veža po kelias dešimtis tonų produkcijos, sniego kalnai džiaugsmo nekelia, – sakė M.Čėjauskas.
Beje, šios įmonės žaliavų direktorius puikiai gali suprasti ir ūkininką, mat M.Čėjausko tėvai Telšių rajone laiko nemenką melžiamų karvių bandą, o gyvena labai atokioje vietoje. Šią žiemą Tučių kaimo ūkininkams Čėjauskams savo technika nuolat tenka nuvalyti apie tris kilometrus užsnigtų kelių.
Meteorologų duomenimis, savaitės pradžioje storiausias sniego sluoksnis (daugiau kaip 60 cm) buvo susikaupęs Telšiuose ir Laukuvoje, arčiau jūros – kiek per metrą.
Tolstant nuo jūros sniego akivaizdžiai mažėja.