A.Kubilius šįmet užsimojo atimti milijardą litų iš kontrabandos ir šešėlio,
kur iš viso sukasi apie 30 mlrd. neapmokestintų litų, taigi, nereikėtų
išsižadėti ne tik „ubago“ terbos, bet ir dar vieno mokesčių didinimo. Kodėl?
Šešėlis didės, o kontrabanda - ačiū partijai, Vyriausybei ir
prezidentei už padidintą cigarečių ir dyzelino akcizą bei nesumažintą
akcizą alkoholiui - toliau kils kaip ant mielių.
Kadangi kontrabanda ir šešėlis ne tik nieko valdžiai neatiduos, bet dar
kokį milijardą nuo biudžeto nusirėš sau, o eksporto augimas visų skylių
vis tiek negali užkimšti, kas liks aritmetikams A.Kubiliui ir I.Šimonytei?
Vadovaudamiesi kasininko logika, birželį, o gal kiek ir anksčiau jie
pasiūlys iki 22-23 proc. padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM).
Kas bus po to, ir vaikas pasakys. Maisto produktų kainos dar sykį stryktels
aukštyn. Paslaugų kainos pakils. Degalai dar pabrangs. Dalis smulkiojo verslo
užvers kanopas. „Sodros“ mokesčio mokėtojų, kurių skaičius sumažėjo ir pernai,
dar sumažės. Pirkti maisto į Lenkiją, kuri, kaip ir estai bei latviai, už
dujas šįmet mokės daug mažiau nei nuolankia Rytų erodų tarnaite tapusi Lietuva,
trauksime kaip ir 2009-aisiais - būriais.
Bet tai pesimistinis variantas. Optimistinis - liberalai, kuriems per
savivaldybių rinkimus miestuose bus atspardyti užpakaliai, galvodami
apie būsimus Seimo rinkimus, gali su PVM didinimu ir nesutikti.
Bet PVM didinimas - ne vienintelis tolesnio kainų augimo šaltinis. Naftos
barelis jau pernai įveikė psichologinę 90 dolerių ribą. Atsigaunant pasaulio
ekonomikai, nafta ir kitos žaliavos toliau brangs. Pieno žaliava pabrango
jau pernai. Tai tęsis ir šįmet. Grūdų, aliejaus, kavos ir kitų žaliavų rinkose
turėtų vykti tas pats.
Apskritai norint matyti Lietuvą 2011-aisiais, užtenka įsivaizduoti
žmogų purvynėje – kol ištraukia vieną koją, įklimpsta kita. Ištraukę vieną
koją iš pasaulinės ekonominės krizės, kita įklimpsime į infliacijos liūną.
Infliaciją didins ir tai, kad kvalifikuotų darbuotojų skaičius dėl
masinės emigracijos kai kuriose ūkio srityse artėja prie nulio, o
daugelis iš 300 tūkst. dabartinių bedarbių dėl geografinio ar profesinio
nemobilumo nebetiks darbo rinkai ir taps amžinais bedarbiais.
Darbdaviams teks neproporcingai didinti algas tiems, kuriuos trauks
Vakarų Europa. Ne tik Londono olimpiados didžiosios statybos. Nuo
gegužės savo rinką darbuotojams iš Lietuvos visiškai atveria ir Vokietija.
Ekonomistų aiškinimai, kad Vokietija nebus tokia patraukli, kaip Anglija
ar Airija, nes lietuviai nemoka vokiškai, kelia šypseną. O kiek mūsų
emigrantų Airijoje ir Anglijoje iš tikro moka angliškai? Ispanijoje - ispaniškai?
Juodadarbiui daug žodžių nereikia. „Arbeiten“ ir „Nicht schlafen“.
Vokiečiai jaunus lenkus jau kviečia atvykti į jų profesines mokyklas mokytis.
Jokių reikalavimų, o darbo vieta - garantuota. Antra, Vokietija
pirmiausia išsiurbs inžinierius, informatikus, slaugytojas, gal ir dalį gydytojų.
Knygų leidėjams, rašytojams, muzikos kūrėjams ir atlikėjams,
dailininkams 2011-ieji net gali būti niūriausi krizės metai iš visų trijų,
nes „Sodros“ mokesčiai nuo 2011-ųjų pradžios jiems dar kartą padidinti, o daugiau
pajamų gauti nėra iš ko.
Regis, tik šįmet dauguma rašytojų ir dailininkų pagaliau iš tikrųjų
supras, ką konservatoriai, liberalai ir valinskiniai kūlverstukai su jais padarė per
2008-ųjų gruodžio 16-osios mokesčių perversmą.
Kam rūpi kažkokie rašytojai, menininkai? Kad tik ėsti būtų ką?
Barbarui, be jokios abejonės, taip, intelektualų nereikia. Barbarų
visuomenei užtenka, kad karalius išlaiko kokį žynį ar juokdarį.
Kvailą valdžią šlovinančių juokdarių ir žynių mūsų šalyje jau per akis.
Bet nors 67 proc. lietuvių duoną dar pelnosi kaip juodadarbiai, Lietuva jau nuo XIV a.
pab. nebėra barbarų valstybė, o psichologija - vienas svarbiausių ne
tik civilizuotos visuomenės krizės kilimo, bet ir įveikimo faktorių.
Ką turi bendro psichologija ir dideli mokesčiai kūrėjams? Lietuviai
netiki nei savimi, nei savo valstybės ateitimi, o nei prezidentės, nei
Seimo pirmininkės, nei juolab premjero trafaretiniu optimizmu pagardintos
proginės kalbelės yra neįgalios įveikti totalinį netikėjimą Lietuva, kuris
jau, panašu, įsitvirtino tautos pasąmonėje.
Kas šį netikėjimą apskritai gali įveikti, jei rašytojai, dainininkai,
apskritai kūrėjai, žiūrint iš mokesčių varpinės, čia vertinami keliskart
prasčiau už turgaus prekeivius ir į kuriuos valdžia žiūri tik kaip į
melžiamas karves, kurios dar ir vilnos iš kažkur privalo duoti?
Nepaisant beprotiškų „Sodros“ mokesčių kūrėjams (už kuriuos jie ničnieko
negaus atgal), „Sodra“ šįmet įklimps į skolas taip giliai, kad net
nepataisomiems optimistams taps aišku, jog pensijos dabartinei 40-mečių, o
gal ir 50-mečių kartai nebegresia. Kam tada „Sodrai“ mokėti įmokas, kurios net „lubų“ neturi?
Tokias nuotaikas tik sustiprins kovą prasidėsiantis gyventojų
surašymas, kuris patvirtins, kad Lietuva žaibiškai sensta. Taps aišku,
kad nuo paskutinio surašymo 80-mečių ir vyresnių žmonių skaičius per
dešimtmetį išaugo 85 proc., 75-79 metų - daugiau kaip 20 proc.,
o vaikų iki 4 m. skaičius sumažėjo daugiau nei dešimtadaliu, 5-9 metų -
16 proc., 10-14 metų - 15 procentų.
Dar po dešimties metų 80-mečių ir vyresnių Lietuvoje bus 30 proc. daugiau
nei dabar. Ką tik išėjusių į pensiją (65-69 metai) - 5 proc. daugiau,
o netrukus išeisiančių į pensiją (60-64) - 28 proc. daugiau nei dabar.
Pridėkime, kad ant tų akyse senstančių bendruomenių užguls už ES pinigus
sukurtos miestų bei miestelių vandenvalos ir kitos infrastruktūros
milijardinės išlaikymo išlaidos, ir ką gausime?
Tai, kad norėdami tikėti savo ateitimi Lietuvoje, privalome tikėti arba
gerais darbininkais, plūstančiais čia iš kitų kraštų, arba stebuklu.
Bet svetimtaučių „gastarbaiterių“ atėjimas daugumai lietuvių yra
nepriimtinas iš principo, o kiek iš mūsų apskritai dar tiki Dievą?
Įtari, kitokiais žmonėmis nepasitikinti visuomenė, kaip ir tokia pat jos
valdžia, apie tokius iššūkius nenori net girdėti. Apskritai, laikotarpis iki rudens,
kai Seimas pagaliau pajus, kad daugumos jų laikas baigėsi, bus juodas.
Proto krizė 2011 metais šalyje pasieks apogėjų. Vyriausybė jau pernai
įrodė, kad intelektualiai yra visiškai neįgali ką nors keisti, bet ji
tęs savo vegetavimą, prezidentei kapotais sakiniais - kaip įprasta, mestais iš
kokio tarpdurio, prabėgomis - bylojant tautai banalybes.
Dabartinio Seimo dauguma, kaip ir opozicija, gali tik šokti ir dainuoti
teleprojektuose, ir tai geriausiu atveju. Kiti tautos išrinktieji sugeba tik
kelti konfliktus gatvėse ar su savo kaimynais, pažeidinėti eismo taisykles, už
parlamentinei veiklai skirtas lėšas pirkti servizus ir painioti viešuosius bei privačius interesus.
Žodžiu, Naujieji 2011-ieji, prasidėję sniego lavina, įlūžusiais nuo sniego
stogais, nutrauktais elektros laidais ir nevalytais miestų šaligatviais
bei kaimo keliais, tiems, kam per 50, lempa tunelio gale tikrai
nešviečia. Bet kaip pasakytų filosofo Voltaire'o romano „Kandidas“
išminčius Panglosas, užtat visiems kitiems Europa - vis atviresnė. Kad ir kaip būtų, su prasidėjusiais Naujaisiais metais!