Sausio 11-13 dienomis į Lietuvą atvyksta Latvijos Prezidentas Valdis Zatleras, Latvijos Seimo Pirmininkė Solvita Aboltinė, Vengrijos Nacionalinės Asamblėjos Pirmininkas Laszlo Koveris Csaba, Švedijos Riksdago Pirmininkas Peras Vesterbergas (Per Westerberg), Estijos Riigikogo Pirmininko pavaduotojas Juris Ratas, Čekijos Senato vicepirmininkė Alena Palečkova, Suomijos Eduskuntos Pirmininko antroji pavaduotoja Tarja Filatov, Norvegijos Karalystės Stortingo trečioji vicepirmininkė Marit Nybakk, Gruzijos vicepremjeras Giorgis Baramidzė.
Tarp svečių yra Jonas Baldvinas Hannibalssonas - jam einant Islandijos užsienio reikalų ministro pareigas ir jo iniciatyva, Islandija 1991 m. pirmoji pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomybę. J. B. Hanibalsonas buvo vienintelis Vakarų valstybės užsienio reikalų ministras, atvykęs į Vilnių iš karto po 1991 m. sausio įvykių pareikšti solidarumo.
Į Lietuvą turėtų atvykti Richardas J. Durbinas - lietuvių kilmės JAV politikas, Demokratų partijos atstovas, kongresmenas (1982-1996), senatorius (nuo 1997), Baltijos sambūrio JAV Kongrese pirmininkas; aktyvus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, vėliau Lietuvos saugumo interesų ir ypač Lietuvos integracijos į NATO bei kitas Vakarų struktūras iniciatorius ir rėmėjas.
Vilniuje lankysis Stanislavas Šuškevičius - pirmasis nepriklausomos Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas (šiuo metu - aktyvus Baltarusijos opozicijos narys). Kai 1991 m. sausį sovietų desantininkai Vilniuje užėmė Spaudos rūmus, šturmavo televizijos bokštą, Radijo ir televizijos centrą, kai buvo ginami Lietuvos Seimo rūmai ir kiti svarbiausi objektai, S. Šuškevičius kaip SSRS liaudies deputatas ir Tarpregioninės deputatų grupės narys atvyko į Vilnių, buvo su Lietuvos žmonėmis, palaikė Lietuvos nepriklausomybę.
Tarp svečių yra Jurijus Afanasjevas - Rusijos istorikas, politikas, visuomenės veikėjas; 1989-1992 m. SSRS liaudies deputatas, 1991-1993 m. Rusijos Federacijos liaudies deputatas; 1991-1992 m. judėjimo „Demokratinė Rusija“ ko-pirmininkas. Demokratinių pokyčių SSRS ir Rusijoje laikotarpiu jis pasisakė už ryžtingas reformas, rėmė laisvės siekiančias tautas.
Lietuvoje laukiamas ir Michailas Pustobajevas - visuomeninio judėjimo „Prieš korupciją“ dalyvis, žmogaus teisių gynėjas. Buvęs Rusijos karinių pajėgų majoras už „garbingo sovietų karininko vardo diskreditavimą“ iš armijos pašalintas; po tragiškų Sausio žudynių tapo nuoširdžiu Lietuvos bičiuliu, kaupė medžiagą apie Pskovo desantininkų bei specialiosios grupės „Alfa“ paslaptis. 2011 m. sausio 13 d. Seime bus pristatyta į lietuvių kalbą išversta jo knyga „Agresijos kronika“.
Minėjime dalyvaus Danielius Tarschys - buvęs Europos Tarybos generalinis sekretorius (1994-1999 m.). 1991 m. vasario 16 d. jis lankėsi Lietuvoje kartu su ET PA delegacija, vizito metu pareiškė nuomonę, kad Baltijos šalims ET galėtų būti suteiktas specialių svečių statusas.
Svečių sąraše yra Albertas Sarkanis - 1993-1996 m. Latvijos ambasadorius Lietuvoje (šiuo metu - Latvijos ambasadorius Kazachstane); Dainis Ivanas - 1990-1992 m. Latvijos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas; Ingvaldas Godalas - buvęs Norvegijos Karalystės Stortingo grupės Baltijos valstybėms remti pirmininkas, šiuo metu - Norvegijos Komiteto Čečėnijai remti valdybos narys.
Garbingų svečių sąraše - ir Jeuhenas Dykyj bei jo kraštiečiai iš Ukrainos, Sausio įvykių dienomis prisiekę ginti mūsų šalį; Lietuvos parlamento gynėjas Piotras Hlebovičius iš Lenkijos ir daugelis kitų.
Į iškilmingus renginius Vilniuje taip pat pakviesti ir sutiko atvykti žiniasklaidos atstovai, kurie tragiškų 1991 m. sausio įvykių metu garbingai atliko savo profesinę pareigą ir pasauliui skleidė žinias apie Lietuvą: Toomas Sildamas, Ullaras Bornas (Estija), Miguelis Basas Fernandezas, Mikelis Arregui (Ispanija), Edwardas Lucasas (Jungtinė Karalystė) ir kt.