„Sveikatos apsaugos srityje korupcija yra gana specifinė, nes kas
penktas Lietuvos gyventojas per metus yra davęs kokią nors dovaną
ar kyšį sveikatos sistemoje. Mano supratimu, būtina pasiekti, kad
nei pacientas, nei gydytojas nesijaustų taip, kad smulkus
kyšininkavimas yra normalu. Šiandien ir vienoje, ir kitoje pusėje
toks jausmas vyrauja“, - ketvirtadienį per spaudos konferenciją
sakė R.Šimašius.
Ministras žada siekti, kad per keletą metų duodančiųjų
kyšius medikams sumažėtų perpus. Anot jo, korupciją šioje
srityje padėtų išspręsti sisteminiai sprendimai, tarp jų -
priemokų įteisinimas.
„Mano prielaida, nors detalių tyrimų ir nėra, - kad bendrosios
praktikos srityje (...) žmonės mažiau linkę nešti kyšius.
Tačiau kai nueina pas specialistus, kur mato eiles, persidirbusius
specialistus, mato, kad resursų nepakankamai, mano, kad gydytojai
negauna pakankamai, ir atitinkamai, gydytojai dažnai tą patį
jaučia, taip sukuriama tinkama terpė korupcijai“, - kalbėjo
ministras.
„Reikia padaryti, kad žmogus kaip ir bendrosios praktikos srityje
jaustų, kad per mokesčių sistemą, sveikatos draudimą jis sumoka
gydytojui, kad gydytojas tą pajustų adekvačiai, kai kuriais
atvejais, manau, neįmanoma to pasiekti be atskirų priemokų
įvedimo“, - teigė R.Šimašius.
Apie tai R.Šimašius sako diskutuojantis su sveikatos apsaugos
ministru. Jis teigė negalintis detalizuoti, kokios priemokos galėtų
būti įvestos - tai turėtų spręsti Sveikatos apsaugos ministerija.
R.Šimašius kaip pagrindines sritis, kuriose reikėtų kovoti su
korupcija, taip pat nurodė įstatymų leidybą, viešuosius pirkimus,
teritorijų planavimą ir statybų reglamentavimą, teisėsaugos bei
verslo priežiūros sistemas.
Ministras sako kovą su korupcija šiose srityse kaip prioritetą
nurodysiantis naujoje kovos su korupcija programoje. Anot jo,
dabartinė programa orientuota į savęs pačios palaikymą, o ne į
realų korupcijos pažabojimą.
„Sieksiu, kad požiūris naujoje (Kovos su korupcija - BNS)
programoje būtų konceptualiai naujas ir orientuotas į realius
rezultatus, kad tos bėdos, kurios yra dabartinėje programoje,
išnyktų. Tai prioritetų trūkumas, su korupcija kovojama ne ten,
kur ji pasireiškia, o apskritai. Tada rezultatas irgi išeina
apskritas“, - teigė jis.
Anot R.Šimašiaus, viešųjų pirkimų srityje būtina plėsti
centrinio pirkimo sistemą, panaikinti nuostatas, leidžiančias
savivaldybėms be konkurso pirkti paslaugas iš „savų“ įmonių,
užtikrinti, kad nebūtų perkami labai brangūs abejotino
reikalingumo daiktai ar produktai.
Statybų ir teritorijų planavimo srityje, pasak ministro, būtina
užtikrinti didesnį sprendimų skaidrumą ir objektyvumą, panaikinti
esantį beprasmišką reguliavimą.
Įstatymų leidybos srityje norima pasiekti, kad procesai turėtų
vyktų skaidriai ir būtų išvengta viešųjų sprendimų pirkimo.
Teismus ministras sakė sieksiantis iš „juodosios dėžės“ paversti
„akvariumu“ bei siekti jų veiklos efektyvumo. Anot jo, pokyčiai
turėtų būti pastebimi po 2-3 metų.
„Dabar teismų ir teisingumo sistema dažniau panaši į
„juodąją dėžę“, kurią galima kai kuriais atvejais iššifruoti,
kai įvyksta katastrofa, nors ir tai nevisais atvejais. Teisingumo
sistema ir teismai turi būti panašesni į akvariumą, kur visi turi
matyti iš šalies, kas jame darosi, ir sistema būtų nuolat
prižiūrima ir valoma“, - sakė ministras.
R.Šimašius taip pat teigia, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba
(STT), turinti daug informacijos apie korupciją, galėtų labiau
padėti identifikuoti problematiškiausias sritis ir pasiūlyti
sprendimo priemones.
„STT galėtų būti labiau specifiška ir tikslesnė pateikdama
situacijos analizę ir tam tikrus sprendimus“, - sakė jis.