Demokratėjimo žingsneliai? ES biurokratus galima buvo apmauti, bet mūsų prezidentę?
Štai taip, eilinį kartą, D.Grybauskaitė susiduria su prieštaravimais pačiai sau ir su logikos stoka taip pat. Taigi, kas liko suprasti iš šio minėto jos teiginio? V.Adamkau, tu pats toks.
Tas asmenines savybes, asmeniškumus, atspindi ir jos keičiama – formuojama užsienio politika. Nesikartosiu ir nekartosiu politologų – vietinių ir užsienio – nuomonės apie prezidentės tos naujos politikos neigiamus rezultatus. Įdomiau pasiklausyti, ką šiuo atveju sakė užsienio reikalų ministras A.Ažubalis, bandydamas (gelbėdamas prezidentę?) iškelti jos pasisakymus iš smėlio dėžės lygmens: „Baltarusijos atveju buvo remiamasi ES užsienio politika.“ Apie bendrą ES užsienio politiką Baltarusijos atžvilgiu nesu girdėjęs, kaip ir apskritai apie bendrą, mums taip pat naudingą ES užsienio politiką.
Ir ne tik. Ar kas nors Lietuvoje galėtų prisiminti ar priminti, koks ES užsienio politikos vadovės vardas? Iš kur ji yra kilusi ir kaip ji tapo ES užsienio reikalų ministre? Ar ji bent žino, kur yra Lietuva? Ar kas ją yra matęs Lietuvoje?
Žinių, apie tai, kad Catherine Ashton ruošiasi mus, „papuasus“, aplankyti, girdėti neteko. Todėl aiškinimas, kaip tai daro užsienio reikalų ministras A.Ažubalis, kad Baltarusijos atveju buvo remiamasi ES užsienio politika, neįtikina. Pavyzdžiui, tą pačią dieną, kai mūsų prezidentė svečiavosi pas A.Lukašenką gražiai jam šypsodamasi, Europos Komisija paskelbė griežtinanti santykių su Baltarusijos politiką.
Peršasi mintis, kad ne Baltarusija, bet ES bendros užsienio politikos nebuvimas sukelia sumaištį Lietuvos užsienio politikos formuotuojų galvose. Neaiški vertybinė pozicija leidžia diktatoriui manipuliuoti, kurti nerealius lūkesčius. Gal šito ES senosioms narėms ir reikia?
Vis dėlto 44 procentai Baltarusijos eksporto tenka ES šalims. Žinoma, palyginti su Vokietijos “Nord Streem” sandėriu, su Prancūzijos „Mistral“ karinių laivų pardavimu tai pačiai Rusijai, gal tai ir niekis, bet vis tiek pinigai nekvepia. A.Lukašenka tai puikiai žino. ES ir toliau tyli apie Pietų Osetiją ir Abchaziją, tai dėl jo, A. Lukašenkos „neproporcingo“ išsišokimo (anot mūsų prezidentės, be to, anot V.Landsbergio –A.Lukašenką „pakišo“), ES taip pat nutylės.
Gal kiek ir pyks dėl „neproporcingos“ jėgos panaudojimo daužant taikius demonstrantus. Tokia pati ir prezidentės D.Grybauskaitės pozicija. Ji čia visiškai teisi - tokia iš tiesų bendros ES užsienio politikos nuostata. Joje vyrauja ciniškas ekonomizmas, buhalterinė filosofija. Tarp mūsų biurokratų šnekant, geriau nebūna.
Todėl, kai prezidentas V.Adamkus kalba apie vertybinę Lietuvos poziciją Baltarusijos atžvilgiu, iš prezidentės D.Grybauskaitės lūpų jis tegalėjo išgirsti vienintelį teisingą atsakymą: “Tavo paties dešimties metų vertybinė politika buvo katastrofa.”
Tame pačiame kontekste Lietuvos noras siekti teisingo kiekvieno totalitarinio režimo aukų traktavimo Europos Komisijos akyse virsta pavojingu ir ekonomiškai nenaudingu santykiams su Rusija anachronizmu. Kitaip sakant, apie vertybes užsienio politikoje tegul paplepa intelektualai. ES žodžio laisvė garantuota.
Vis dėlto atsisakymas merkantilizmo vardan teigti ES bendruomenėje savo penkiasdešimties metų kančios patirtį diktatūroje nuskurdina mus pačius. Taip, gal uždirbsime kada nors daugiau už tylėjimą, eilinį kartą prisitaikysime, tapsime gal net „savais“ tarp senųjų narių. Tapsime lobotomizuotais kaip K.Kesey romano „Skrydis virš gegutės lizdo“ herojus. Ką guodžia tokia ateitis?
Tiesa, Seimo Užsienio reikalų komitetas aiškiai paskelbė griežtą vertybinę poziciją dėl įvykių Baltarusijoje. Kažkaip ta pozicija iškrenta iš naujosios nevertybinės užsienio politikos rėmų. Kils konfliktas tarp E.Zingerio ir D.Grybauskaitės?
Bent iš pagarbos prezidento V.Adamkaus vertybinei užsienio politikai, prezidentė D.Grybauskaitė galėjo nors kartą per savo kadenciją pasiskambinti buvusiam prezidentui, pasitarti, pasiklausti, gal net paderinti savo poziciją. Žmogus juk, ačiū Dievui, dar gyvas ir, nepaneigsi, dešimt metų formavo Lietuvos užsienio politiką, be to, buvo gerbiamas, kviečiamas ir laukiamas tarptautinėje arenoje. Kažin kodėl? Tačiau valstybės vadovė kaip visada nuoširdžiai, atšovė: „Tu pats toks!“. Be komentarų, kaip sakoma.
P.S. Tuo metu, kai rašiau šį komentarą, ES paskelbė, jog bus vėl imamasi griežtų priemonių prieš A.Lukašenką ir dar apie 100 jo rėmėjų. Neįsileis jų į ES. Tikrai griežtai. Negi pablūdo? Taigi, jau šiandien mūsų prezidentė gali ramiai atsikvėpti ir pareikšti beatodairišką kritiką A.Lukašenkai ir jo valdžiai. Briuselis tikrai neprieštaraus. Briuselis jau leidžia.