16 val. savo eiseną Trys karaliai pradės nuo Aušros vartų. Vilniaus Rotušės aikštėje juos pasitiks ceremonmeisteris bei susirinkę miestiečiai ir kartu palydės į žygį žemyn Pilies gatve. Katedros aikštėje Trys karaliai trumpam stabtelės prie pagrindinės miesto prakartėlės ir pasisveikinti su miestiečiais.
Vėliau Trijų karalių eisena virs muzikiniu karavanu ir tęs savo kelionę Gedimino prospektu iki Lukiškių aikštės. Iš čia keliaus Vilniaus savivaldybės link, Europos aikštėje apie 18 val. suburs žmones pasiklausyti dar daugiau muzikinių kūrinių. 18.30 val. prekybos ir pramogų centro „Ozas“ aikštėje visų laukia baigiamasis šventę karūnuojantis koncertas.
„Trijų Karalių eisena, virsianti muzikiniu karavanu, - reginys, baigiantis žiemos švenčių sezoną pačia linksmiausia nata. Karaliai Kasparas, Merkelis ir Baltazaras neša puikią žinią, tad ją reikia deramai atšvęsti! Šįkart eisena kitokia nei įprastai - ne pėsčia, o ratuota, ir dar muzikali! Tikra muzikinė diskoteka ant ratų. To Vilniuje jau senų seniausiai nebuvo“, - apie būsimą eiseną pasakoja prekybos ir pramogų centro „Ozas“ vadovė Inga Navickaitė.
Per Tris Karalius tradiciškai pasibaigia kalėdinis laikotarpis. Sakoma, kad šie bibliniai vyrai iš tiesų buvo ne karaliai, o trys išminčiai, arba astronomai, stebėję dangaus kūnų judėjimą. Danguje suspindus akinamai ryškiai žvaigždei, išminčiai pagal pranašų liudijimus žinojo - tai turi sutapti su pasaulio Atpirkėjo atėjimu į Žemę, tad jie leidosi į kelionę pasveikinti Betliejuje gimusio kūdikėlio Jėzaus. Su savimi keliautojai nešėsi po dovaną - aukso, smilkalų ir miros.
Šiais laikais Trijų Karalių eisena - daugelio katalikiškų miestų tradicija, apdovanojanti gyventojus gera nuotaika ir džiugiomis emocijomis.
Per Tris karalius dažniausiai užgesinamos Kalėdų eglės miestų aikštėse, nupuošiamos šventinės eglutės namuose ir įstaigose.
Per Tris Karalius bažnyčiose šventinami smilkalai ir kreida, kuria virš durų užrašomos trys pirmosios karalių vardų raidės. Šįmet Katalikų bažnyčia Tris Karalius, arba Kristaus Apreiškimo šventę, atkėlė į sausio 2 dieną.
Diena ilgėja per gaidžio žingsnį
Ketvirtadienio pavakarę per Kauną keliaus Trys Karaliai. Kauno tautinės kultūros centras bei miesto savivaldybė rengia įspūdingą šventę ir ragina visus - apsiavusius ir basus - pasitikti tuos, kurie „negali nevaikščioti, nekalėdoti, nes jų širdyse - gera valia, rankose - auksas, mira ir smilkalai. O jei ką pasieks smilkalų kvapas, tas visus metus bus apsvaigęs iš laimės“.
Šventės rengėjai pirmiausia visus kviečia (17 val.) atvykti prie Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios. Nuo čia Trys Karaliai (panaudojus dideles lėles sukurti bibliniai personažai) keliaus per visą Laisvės alėją. Paskui kauniečiai galės Vilniaus gatve palydėti juos drauge su Angelu (tas turės rankose kelrodę žvaigždę), Giltine, triukšmaujančiais ir kitaip besismaginančiais folkloro ansambliais į Rotušės aikštę, kur visą šaunią svitą pasitiks Šeimininkas ir Šeimininkė.
Vakare šioje aikštėje vyks koncertas „Trys karaliai atkeliavo - visas svietas uždainavo“. Koncertuos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto folkloro ansamblis „Kupolė“ (vadovas Antanas Bernatonis), VDU „Rasos“ gimnazijos folkloro ansamblis „Lygaudė“ (vadovai Vita Braziulienė, Jonas Misevičius), jaunimo folkloro grupė „Devyni“ (vadovė Vita Braziulienė).
„Garantuojame, kad aikštėje šventės dalyviai tikrai nejaus jokio šalčio, nes ratelius smagiai eisime, drauge su folkloro ansamblių muzikantais, dainininkais ir šokėjais linksminsimės“, - Eltai sakė viena iš šventės rengėjų - Eglė Vindašienė - Kauno tautinės kultūros centro metodininkė.
Dvyliktoji diena po Kalėdų, t. y. sausio 6-oji, labai seniai švenčiama. Ji vadinta Atarašais, Krikštais. Dar ikikrikščioniškoje Lietuvoje tą dieną namų durys ir kai kurie daiktai būdavo kreida ar anglimi žymimi („krikštijami“ ar „aprašomi“) trimis kryžiukais. Naują prasmę bei pavadinimą šiai dienai suteikė krikščionybė. Gimusį kūdikėlį Jėzų aplankė Trys karaliai: Kasparas, Merkelis ir Baltazaras - iš to kilo paprotys persirengti trimis karaliais.
Liaudiškos „Trijų Karalių“ vaikštynės buvo pokalėdinio laikotarpio sveikintojų, kalėdotojų vaikštynių tąsa. Antra vertus, tai - senovinė persirengėlių, karnavalų tradicija, susišaukianti jau ir su būsimomis Užgavėnėmis. Kadangi žemdirbių tautose sausio 6 dieną baigdavosi Saulėgrįžos šventė, žmonės pradėdavo žadinti šalčio sukaustytą žemę.