„R.Paksas Strasbūre pralaimėjo. Lietuvos teismų sprendimai
nepanaikinti, nekalbama apie kaltės panaikinimą ar išteisinimą.
Tiesiog pasakyta, kad draudimas dalyvauti parlamento rinkimuose iki
gyvos galvos yra per griežtas. Tai reiškia, kad reikia peržiūrėti
bausmės terminą“, - premjero poziciją BNS perdavė jo patarėjas
Virgis Valentinavičius.
„Nėra aišku, kada R.Paksas galės dalyvauti rinkimuose. Tai
priklausys nuo peržiūros proceso“, - pridūrė premjero patarėjas.
Tokią poziciją konservatorių lyderis ministras pirmininkas
perdavė praėjus dienai po to, kai Strasbūre įsikūręs
tarptautinis teismas paskelbė, jog Lietuva pažeidė Europos žmogaus
teisių konvenciją, uždrausdama R.Paksui visą gyvenimą būti
renkamam į parlamentą.
EŽTT pareiškė, kad įstatyme
įtvirtintas „nuolatinis“ ir „neatšaukiamas“ draudimas yra
neproporcingas.
Teismas sprendimą paskelbė praėjus daugiau nei šešeriems
metams po apkaltos, kai R.Paksas buvo pašalintas iš Respublikos
prezidento posto, o Seimas įstatymu apribojo galimybę jam būti
renkamam į Seimą.
Strasbūro teismas atsisakė vertinti R.Pakso pašalinimo iš
prezidento pareigų procesą ar draudimą vėl užimti prezidento
postą ir atmetė R.Pakso prašymą priteisti jam šimtatūkstantines
kompensacijas.
Pagrindu pirmą kartą Europos istorijoje pašalinti prezidentą
iš posto tapo 2004 metų kovo mėnesio Konstitucinio Teismo
nutarimas, kad R.Paksas šiurkščiai pažeidė šalies Konstituciją,
kai suteikė Lietuvos pilietybę verslininkui Jurijui Borisovui už
šio duotą finansinę paramą ir leido verslininkui suprasti, kad
dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą bei klausosi jo
pokalbių.
Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, Lietuvos
parlamentas 2004 metais netrukus po R.Pakso apkaltos įstatyme
įtvirtino, kad „Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas
apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino
jo Seimo nario mandatą“. Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą,
R.Paksui taip pat uždrausta eiti kokias nors kitas pareigas, kur
būtina priesaika, pavyzdžiui, jis negali tapti ministru.
Šiuo metu R.Paksas yra Europos Parlamento narys ir vadovauja
opozicinei partijai „Tvarka ir teisingumas“.
Už EŽTT sprendimų įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga Vyriausybė,
todėl ji ir turėtų įstatymų leidėjams pasiūlyti, kokius teisės
aktus keisti dėl pašalintojo prezidento Rolando Pakso rinkimų
teisės.
„Įstatymuose labai aiškiai apibrėžta, kas atsakingas už
Strasbūro teismo sprendimų vykdymą - tai Vyriausybė“, -
penktadienį žurnalistams sakė I.Degutienė, paklausta, ką darys
Seimas po EŽTT sprendimo R.Pakso byloje.
Strasbūro teismas ketvirtadienį pareiškė, kad Seimo rinkimų
įstatyme įtvirtintas „nuolatinis“ ir „neatšaukiamas“ per apkaltą
iš posto pašalintam asmeniui draudimas dalyvauti parlamento
rinkimuose yra neproporcingas.
„Reikia galvoti, ar reikia keisti Seimo rinkimų įstatymą ir
nustatyti konkretų ribojimo terminą, ar, kaip sako kiti teisininkai,
keisti ir Konstituciją. Šiandien tai yra ne Seimo prerogatyva, tai
Vyriausybės prerogatyva“, - tvirtino parlamento vadovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad dėl to, kokius teisės aktus reikėtų
taisyti, nesutaria patys teisininkai.
„Pagaliau turime Lietuvos atstovą EŽTT
- Elvyrą Baltutytę. Kai Vyriausybė išdiskutuos šį klausimą ir
bus pateikti teisės aktai, kuriuos reikia, jeigu reikia, keisti,
tuomet bus įtraukta į darbotvarkę“, - kalbėjo I.Degutienė.
Ji sakė norinti, kad šiuo klausimu nebūtų politikuojama.
Strasbūre įsikūręs tarptautinis teismas ketvirtadienį
paskelbė, jog Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją,
uždrausdama R.Paksui visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą.
Teismas sprendimą paskelbė praėjus daugiau nei šešeriems
metams po apkaltos, kai R.Paksas buvo pašalintas iš Lietuvos
prezidento posto, o Seimas įstatymu apribojo galimybę jam būti
renkamam į Seimą.
Strasbūro teismas atsisakė vertinti R.Pakso pašalinimo iš
prezidento pareigų procesą ar draudimą vėl užimti prezidento
postą ir atmetė R.Pakso prašymą priteisti jam šimtatūkstantines
kompensacijas.
Pagrindu pirmą kartą Europos istorijoje pašalinti prezidentą
iš posto tapo 2004 metų kovo mėnesio Konstitucinio Teismo
nutarimas, kad R.Paksas šiurkščiai pažeidė šalies Konstituciją,
kai suteikė Lietuvos pilietybę verslininkui Jurijui Borisovui už
šio duotą finansinę paramą ir leido verslininkui suprasti, kad
dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą bei klausosi jo
pokalbių.
Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, Lietuvos
parlamentas 2004 metais netrukus po R.Pakso apkaltos įstatyme
įtvirtino, kad „Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas
apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino
jo Seimo nario mandatą“. Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą,
R.Paksui taip pat uždrausta eiti kokias nors kitas pareigas, kur
būtina priesaika, pavyzdžiui, jis negali tapti ministru.
Šiuo metu R.Paksas yra Europos Parlamento narys ir vadovauja
opozicinei partijai „Tvarka ir teisingumas“.