Tad kiek kokybiškų daržovių ir bulvių liks šalies vartotojams? Matyt, neliks, nes prekybos tinklams kur kas patogiau supirkti prastesnės kokybės produkciją. O po 2-3 mėnesių, jei leis kišenė, lietuviai galės mėgautis importuotomis šviežiomis bulvėmis.
Užsienio rinka pustuštė
Tarptautinė išvestinių sandorių birža „Eurex“ skelbia, kad Europoje bulvių trūksta ir jos brangs. Daugiausia bulvių eksportuoja Prancūzija – per praėjusį sandėliavimo sezoną (iki 2010 m. liepos 31 d.) eksportavo 2,1 mln. t vidutiniškai po 900 Lt/t. Abejonių nėra, kad šį sandėliavimo sezoną jos dar brangs.
ES šalys (Prancūzija, Olandija, Belgija, Jungtinė Karalystė, Vokietija) paprastai užaugina per 80 proc. visų ES senbuvių šalių bulvių derliaus. Šiemet valgomųjų ir sėklinių bulvių šios šalys prikasė 34,65 mln. t (rudenį buvo teigiama, kad neteko mažiausiai 10 proc. derliaus), tad augintojai neskubėjo parduoti ir laukė geresnių kainų.
Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos (LŽŪMPRIS) duomenimis, vien Rusijos rinkai reikia per 1 mln. t bulvių: ir ne tik valgytojams, bet ir perdirbėjams. Pernai rugpjūtį rusai už valgomąsias bulves mokėjo apie 1 430 Lt/t, o lapkritį perdirbimo įmonės netinkamas sandėliuoti pirko tiesiai iš lauko po 449 Lt/t.
Roterdamo rinkoje (Olandija) teigiama, jog eksportui skirtos bulvės brangsta. Daugiausiai į Rusiją jų eksportuos Olandija (300 tūkst. t), Egiptas, Kinija, Prancūzija, Suomija, Vokietija ir Belgija. Bet daug bulvių Rusija pirks ir iš rytinių ES šalių. Valgomųjų bulvių trūksta ir Lenkijoje, juolab neaišku, ar saugyklose išsilaikys blogesnės kokybės derlius.
Ne ką geresnė padėtis ir su daržovėmis. Rusijoje daržovių derlius 10,2 proc. mažesnis, bet kainos, palyginti su 2009 m., padidėjo 46 proc. Ypač trūksta svogūnų, kopūstų, morkų, didesnis ir kitų daržovių poreikis. Svogūnų stygių ypač jaučia Lenkijos perdirbimo įmonės, nuluptus svogūnus tiekiančios ES rinkai.
Palankios sąlygos eksportuoti
Kaip teigia MAXIMA LT atstovė ryšiams su visuomene Dalia Venslovaitė, bulvių, morkų ar kopūstų jų parduotuvėse netrūksta. Su augintojais atsiskaito pagal rinkoje esančias supirkimo kainas. Šiuo metu vartotojai už smulkesnes bulves moka apie 0,79, stambesnes – 1,29 Lt/kg. Sveriamos plautos lietuviškos morkos kainuoja 1,19, lietuviški kopūstai – 1,59 Lt/kg.
Tačiau ŽŪK „Piktupėnų javas“ (Pagėgių sen.) direktorius Algirdas Steponavičius sako, jog vietiniai supirkėjai dejuoja, kad gerų bulvių jie neįperka, tad renkasi prastesnes. Mat ir šiemet jie nori uždirbti nemažiau už augintojus.
UAB „Sodžiaus rytas“ direktorius Algimantas Morkūnas už dabar realizuojamas daržoves iš vietinių supirkėjų paprašė mokėti daugiau. Suprantama, prekybos tinklų vadybininkai tuo labai nepatenkinti, tačiau fakto, kad daržovės brangsta ir kaimyninėse šalyse, nepaneigsi.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė patvirtina, kad už kopūstus gruodžio viduryje šalies supirkėjai augintojams mokėjo po 1000-1200 Lt/t. Tuo metu Olandijoje jie kainavo 967, Lenkijoje 1000-1200, Latvijoje – 1300, Rusijoje – 1580 Lt/t. Pernai tuo pačiu laikotarpiu už kopūstus augintojams mokėta po 270-350 Lt/t.
- Todėl ūkininkams į Rusiją eksportuoti bulves, kopūstus ar kitas daržoves sąlygos itin palankios: supaprastinti fitosanitariniai reikalavimai, nėra muitų mokesčio. Jų supirkėjai dar vasarą tyrinėdami Lietuvos rinką, nuolat tikrino produkcijos kokybę, – pasakoja LDAA direktorė Z.Cironkienė. – Užaugintas derlius atitiko griežtus kokybės reikalavimus, pakuojama irgi pagal supirkėjų pageidavimus. Be to, jiems patogiau produkciją parsivežti iš Lietuvos nei iš Olandijos.
Derliui eksportuoti trūksta tik transporto, kitu atveju jau būtų realizuota visa produkcija. Tačiau ir dabar dauguma ūkininkų vos spėja kasdien realizacijai paruošti po 40 t produkcijos.
Augintojai nežada laukti aukštesnių supirkimo kainų, nes po 2-3 mėnesių iš pietinių šalių bus importuojamos šviežios bulvės ir stygius nebebus jaučiamas. Tik vargu, ar šviežia produkcija bus kiekvienam įperkama...
Parduotų trigubai daugiau
UAB „Sodžiaus rytas“ vadovui Algimantui Morkūnui šis realizavimo sezonas sudėtingas. Auginamų daržovių derliai mažesni, kaip ir visur, ypač kopūstų. Juos puolė ligos, gūžėms susisukti trukdė sausra. Daugiau dėmesio teko skirti pagal išskirtinės kokybės reikalavimus (IKP) auginamoms daržovėms. Pasak augintojo, šias daržoves gruodžio pradžioje pradėjo realizuoti MAXIMA, o dabar prekiaus ir RIMI prekybos tinklai. Už IKP produkciją mokama daugiau (tarpinė supirkimo kaina tarp chemizuotai ir ekologiškai auginamos produkcijos), tačiau ji perkama vangiai, nes vartotojai nežino, kuo šios daržovės skiriasi nuo kitų.
Eksportui į Rusiją ūkininkas turimų morkų paruošti nespėja, nes jų labai daug perka MAXIMA.
- Rusijos supirkėjai jau prieš Naujuosius metus už fasuotas ir plautas morkas mokėjo po 1 Lt/kg. Dabar jos tikrai brangs, nes kiti daržininkai nefasuotas ir nerūšiuotas morkas parduoda po 0,9-0,95 Lt/kg. Kadangi kopūstų šiemet trūksta, tai jau dabar šalies supirkėjai už juos moka po 1,5 Lt/kg. Daržovių parduotume trigubai daugiau nei dabar turime, – įsitikinęs A.Morkūnas.
ŽŪK „Piktupėnų javas“ direktorius Algirdas Steponavičius dar rudenį sakė, kad bulvės ūkyje užderėjo, bet jas parduos, kai bus gera supirkimo kaina.
- Dabar jos jau važiuoja į Rusiją. Ir visi bulvių augintojai jas parduoda rusams, juolab kad šie patys išsiveža. Mums tereikia jas supakuoti ir pakrauti. Moka jau apie 1 Lt/kg, – pasakoja ŽŪK direktorius. – Tačiau Rusijos vartotojams jos gerokai brangesnės, nes vien transporto išlaidos kainą padidina beveik po 0,5 Lt/kg. Be to, ir ten prekybininkai pasiima savo dalį.
Pasak A.Steponavičiaus, pastaruoju metu bulvių pasiūla eksportui ir vietinei rinkai mažėja. Jei tokiais tempais bus prekiaujama ir toliau, bulvių greitai nebeliks.