Tai buvo bandyta daryti ir anksčiau, bet dabar sistema solidesnė. Per
pastarąjį dešimtmetį, nepaisant pasaulyje nepaprastai išaugusios
neteisėtos opiatų gamybos ir precedento neturinčio milžiniško į ES
įvežamo kokaino kiekio, ES pavyko ne tik sukontroliuoti srautus, bet ir
pradėti derinti kovos veiksmus su valstybėmis narėmis.
Vis dėlto narkotikų vartojimas ES tebėra didelis. Šiuo metu ES net apie
70 mln. vartoja hašišą ar marihuaną, 12 mln. - kokainą, apie 10 mln.
- ekstazį.
Heroino, kanapių ir sintetinių narkotikų vartojimas stabilizavosi,
tačiau kokaino vartijimas didėja.
Lietuvoje padėtis nėra katastrofiška, tarptautinėje statistikoje
patenkame į mažai narkotikus vartojančių valstybių grafą. Vis dažniau
girdime apie sėkmingas policijos operacijas. Ne vieneri metai kovos su
terorizmu kontekste tarptautinėse operacijose dalyvauja Valstybės
saugumo departamentas (VSD).
Vienas iš mūsų teisėsaugos laimėjimų - tai, jog kontrabanda, terorizmas
ir narkotikų gabenimas jau laikoma tarpusavyje susijusiais reiškiniais.
Bet nusiraminti būtų klaida. Remiantis statistika ir solidžiai
parengtos Narkotikų kontrolės departamento metinės ataskaitos
duomenimis, galima teigti, jog per pastarąjį dešimtmetį bendras
narkotikų vartojimas padidėjo beveik du kartus.
Kanapių vartotojų 2004-2008 metais skaičius išaugo nuo 7,6 proc.
Lietuvos gyventojų iki 11,9 procento, ekstazio - nuo procento iki 2
procentų, amfetaminų - nuo procento iki 1,6 procento. Kokainą, heroiną
ir LSD vartoja atitinkamai 0,5, 0,2 ir 0,4 proc. šalies gyventojų.
2010 sausio 1-ąją Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigose iš viso
buvo registruoti 66 872 asmenys, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų
dėl psichotropinių medžiagų vartojimo.
ES specialistai prognozuoja naują narkotikų plitimo bangą, kuri ir
Lietuvoje gali būti stipresnė nei visos ankstesnės. Pagirtina, kad
Lietuva tam ruošiasi iš anksto.
Gerai parengtos teoriškai ir nemaža dalimi, nepaisant po 2008
smuktelėjusio finansavimo, bandomo įgyvendinti praktiškai, tokios
prevencinės kovos su narkomanija sistemos iki tapdama ES nare Lietuva
neturėjo.
Nauja yra tai, jog atsakomybė neužkraunama tik teisėsaugos
institucijoms, bet ieškoma ryšio su visuomeninėmis organizacijomis ir
pilietine visuomene.
Didžiausias narkotikų vartotojų skaičius - tarp jaunimo nuo 20 iki 30
metų amžiaus. Ir tai ne vien tik paaugliai iš socialinės rizikos šeimų.
Tokių yra net 25 tūkstančiai. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų
vartojimo lygis tarp paauglių siekia apie 18 procentų.
Pagaliau visiems gerai žinoma, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų
vartojimas neretai yra tam tikra socialinio protesto forma, susijusi su
neteisingai suprasta saviraiška. Europoje tokių pavyzdžių labai daug.
Mojuodami jaunimui po nosim Baudžiamojo proceso kodekso tomais šių
problemų neišspręsime. Juo labiau įkyriai moralizuodami. Reikalingas
psichologinis ir kultūrinis pasiruošimas.
Skirtingose kultūrose, etninėse grupėse, tradicijose narkotikų
vartojimas reiškia skirtingus dalykus. Nevienodos ir narkotikų
vartojimo pasekmės.
Augalinės kilmės narkotikai natūraliai vartojami kokios nors Vidurio
Rytų valstybės provincijoje virsta nuodu Vakarų didmiestyje.
Neveltui vis daugiau valstybių galvoja apie tam tikrų rūšių
psichotropinių medžiagų legalizavimą, tuo pačiu metu stiprinant švietimo
darbą ugdymo įstaigose.
Ir Lietuvoje jau įvairialypės prevencijos bare triūsia daugiau
psichologiją išmanančių socialinių darbuotojų, panaudojamos pačios
moderniausios vaizdinės priemonės, tačiau didžioji dalis veiksmų tebėra
momentinių akcijų pobūdžio. Be to, ne visos ugdymo įstaigos pajėgios
jomis naudotis.
Norėčiau atkreipti dėmesį į vieną galimybę, kuri galėtų įgyti
nacionalinės programos pavidalą ir nesunkiai būtų įgyvendinama
savivaldybėse.
Tai išėjusių atsargon ar darbo netekusių policijos bei specialiųjų
tarnybų darbuotojų pritraukimas į prevencinės kovos su narkomaniją
programą.
Daug palyginti jaunų pareigūnų dėl įvairių priežasčių (nors į pensiją
galima išeiti po dvidešimties metų darbo) yra priversti palikti tarnybą
ir ieškoti laimės atsitiktiniuose darbuose visiškai nepanaudojant
daugelio me tų profesinių įgūdžių. Gerai dar jei gjie ali surasti darbo
privačioje saugos tarnyboje.
Neseniai Policijos departamentas paskelbė, kad šįmet turės atleisti dar
500 darbuotojų. Tai didelė socialinė ir psichologinė problema, kurios
Lietuva per dvidešimt metų net nepradėjo spręsti.
Gal iš pirmo žvilgsnio daug ką šokiruotų, tačiau kaip socialiniai
darbuotojai buvę pareigūnai galėtų mokyklose atlikti dvigubą funkciją -
švietėjišką ir priežiūros. Manau, kad naujų kelių ieškojimui ne vien
moraliai pritartų ir ES institucijos.