Atsiuntė prašančiuosius pagalbos
Net 47 metus biologijos bei darbų mokytoja dirbusi M.Šimanskienė, išėjusi į užtarnautą poilsį, patyrė skaudžių išgyvenimų: prieš 13 metų mirė jos sutuoktinis Gustavas, o jai pačiai teko susigrumti su onkologine liga, iškentėti net 7 sudėtingas operacijas.
Pašlijus sveikatai, pensininkė blogai nuotaikai nepasidavė. Maža to, prisiėmė atsakomybę už svetimus vaikus.
„Žmogus, eidamas per gyvenimą, turi palikti pėdas, bet privalo žiūrėti, kad jų neužpustytų likimo vėjai.
Man senatvėje Dievulis atsiuntė du pagalbos prašančius berniukus. Neturiu laiko galvoti apie save, privalau rūpintis įvaikiais“, tvirtino buvusi mokytoja.
Išvežė į globos namus
Prieš kelerius metus pradėjusi bendrauti su kaimynų sūnumi Kęstučiu Mikšiu, moteris net neįtarė, kad ji taps penkiolikamečio globėja. Vaiko tėvai girtavo ir nesirūpino savo atžalomis, todėl visi 12 jo brolių bei seserų išsibarstė po svetimus namus.
Šilumos bei meilės nepatyręs paauglys užuojautos ir supratimo ieškojo buvusios mokytojos namuose.
Jis padėdavo pensininkei ūkio darbuose, o ši atsidėkodama berniukui ne tik duodavo pinigų ir pavalgyti, bet ir padėdavo ruošti pamokas.
Kai stikliuko nevengiantiems Kęstučio gimdytojams buvo laikinai apribota tėvystė, pensininkės pagalbininkas su broliuku Žygimantu atsidūrė Grūžių vaikų globos namuose.
Visiems pasakojo apie geraširdę
Po išsiskyrimo praėjus vos kelioms savaitėms, M.Šimanskienė sulaukė tuomečio globos namų direktoriaus Antano Bagočiaus skambučio. Vadovas pasiteiravo, gal pensininkė sutiktų savo namuose priglausti jos pasiilgusį bei nuolat apie ją darbuotojams pasakojantį Kęstutį.
Direktoriaus skambutis pensininkę pribloškė. Moteris paaiškino, kad net jei ji ir labai norėtų globoti berniuką, Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos tokiam siūlymui niekada nepritars.
„Nors aš ir pati paliegusi, ir man pačiai padeda socialinė darbuotoja, tačiau pagalvojau, o kodėl nepabandžius. Juk man tuomet buvo vos 81 metai. Nieko nelaukusi, paskambinau tarnybos vadovei. Man pavyko įtikinti darbuotojas, kad užteks laiko ir jėgų vaikui sukurti gražią ateitį“, optimizmo nestokojo M.Šimanskienė.
Moteris mano, kad gera darantiems žmonėms Dievas atsilygina dešimteriopai. Tik vieniems jis duoda nueidamas, kitiems grįždamas.
Atkaklaus būdo pensininkė po savo sparneliu priglaudusi Kęstutį, netrukus sulaukė ir jo jaunesnio broliuko Žygimanto prašymo neatstumti. Taip devintą dešimtį pradėjusi senutė tapo dviejų paauglių globėja.
Vaikinai tikri džentelmenai
Į naujuosius namus atsikrausčiusiems broliukams teko nemažai pasistengti, kad įtiktų savo globėjai.
Nieko namuose nemokytiems vaikams nelabai sekėsi mokslai.
Aristokratiškų manierų globėją labiausiai glumino tai, kad berniukai neturėjo įpročio kultūringai elgtis prie stalo: valgydami niekada nesinaudojo peiliu, sriubą iš lėkštės tiesiog išgerdavo.
Tik atkakliomis pastangomis buvusiai mokytojai pavyko globotinius sudominti mokslu, supažindinti su etiketu.
Moksluose Kęstutis ne tik pasivijo bendraamžius, bet juos ir aplenkė. Puikiai išlaikęs brandos egzaminus, vaikinas pasirinko Vilniaus Gedimino technikos universiteto statybos inžinerijos studijas.
Žygimantui sunkiau sekasi perprasti mokslų pasaulį, nes, anot globėjos, jis nėra sutvertas aukštųjų mokslų studijoms.
„Ruošdami pamokas su Žygimantu, daug dirbame, tačiau nedaug pasiekiame. Kai baigs pagrindinę mokyklą, jis mokysis amato, tačiau dar neapsisprendė, ką norėtų dirbti“, pasakojo globėja.
Sena moteris džiaugėsi, kad jos globotiniai tapo tikrais džentelmenais. Jai smagu, kai į svečius atvykę giminaičiai su pavydu stebi, kaip berniukai išmaniai serviruoja stalą ar padeda globėjai apsirengti paltą.
Tačiau ponia Marija prisipažino, kad trijų dalykų studento Kęstučio taip ir nesugebėjo išmokyti: vaikinui nesiseka lyginti kelnes, susirišti kaklaraištį ir šokti valsą.
Žino, kad privalo mokytis
Vilniuje, studentų bendrabutyje, gyvenantis Kęstutis Kūčių vakarienės buvo grįžęs į gimtuosius Pumpėnus. Studentas ilgesnio laiko atostogauti neturėjo, dabar laiko egzaminus, o juos išlaikyti nori tik gerais įvertinimais.
Atkakliai užsibrėžto tikslo siekiantis vaikinas žino, kad tik puikiai besimokydamas galės įgyvendinti savo svajones. Nesėkmingai išlaikius egzaminus, studentui gali tekti pačiam mokėti už studijas.
K.Mikšys gauna tik socialinę stipendiją bei našlaičio pašalpą, todėl yra priverstas taupyti kiekvieną litą.
Studentas neslėpė, kad savo geradarei M.Šimanskienei yra dėkingas už nutiestą gyvenimo kelią bei suteiktus pirmuosius jo pagrindus.
„Dabar net neabejoju, jei būčiau likęs vaikų namuose, tai aukštuosius mokslus matyčiau kaip savo ausis. Globėja man suformavo požiūrį į gyvenimą: ji vis skatino nenuleisti rankų ir atkakliai siekti užsibrėžto tikslo“, gražių žodžių apie ponią Mariją nešykštėjo jos globotinis.
Vaikinas neslėpė, kad bendraujant su globėja jautėsi kartų skirtumas: buvusi mokytoja savo globotinius auklėja kiek senamadiškai. Tačiau Kęstutis sugebėjo prisitaikyti prie M.Šimanskienės įgeidžių, stengiasi neužgauti geradarės širdies ir jai niekada neprieštarauja.
Tiki broliu ir seserimi
Našlaitis nepraranda vilties, kad ir jo brolis Žygimantas supras mokslo svarbą ir įniks į knygas.
„Iš gausaus brolių bei seserų būrio tik Žygimantas bei pas globėją rajone gyvenanti sesuo Auksė taip pat gali pasiekti mokslo aukštumų. Sesuo gabi muzikai, lanko muzikos mokyklą. Jei gyvenime „nenusimėtys“, tai ji daug ko pasieks. O Žygimantas dar vėjavaikis ir apie gyvenimą rimtai negalvoja“, pasakojo Kęstutis.
K.Mikšys tik retkarčiais susitinka su savo tikraisiais broliais ir seserimis, jis mieliau bendrauja su M.Šimanskienės anūkais. Kęstutis džiaugiasi, kad globėjos šeima juos priėmė kaip savus.
Tikrųjų tėvų vaikai irgi nemato šie bastosi be vietos. Žurnalistei jų rasti nepavyko.
Rankdarbius kuria trys kartos
Ponia Marija Pumpėnų krašte yra žinoma ne tik kaip geraširdė moteris, bet ir kaip auksarankė. Ne vieną miestelio moterį ji išmokė kurti gražiausius rankdarbius. M.Šimanskienė mezga, siuvinėja, kuria floristinius atvirukus.
Ji kasmet dalyvauja Pasvalio krašto muziejuje rengiamoje „Metų“ parodoje. Šiais metais močiutė renginio svečiams pristatys proanūkiams numegztus vardinius kostiumėlius. Parodoje dalyvauja trijų kartų atstovės: ponia Marija, taikomosios dailės studijas baigusi jos dukra Vitalija bei anūkė. Kita dukra Kristina paveldėjo motinos giminės genus ji biologijos mokytoja.
Visa M.Šimanskienės giminė labai mylėjo gamtą. Biologijos mokslus baigė ir jos brolis Petras Bluzma, tapo mokslų daktaru, parašęs tris knygas apie medžiojamus gyvūnus. Dėdė Kazimieras Vaškas padėjo įkurti Kauno zoologijos muziejų, rinko mokslinę medžiagą apie Lietuvos paukščius giesmininkus.
Ir pumpėnietės anyta, kilusi iš lenkų bajorų giminės, buvo baigusi biologijos mokslus. Vanda OlechnovičŠimanska mokėsi Varšuvos aukštuosiuose moterų kursuose. Tuomet universitete galėjo studijuoti tik vyrai.
Uošvis, Lenkijoje įgijęs aukštąjį išsilavinimą, graikų ir lotynų kalbas dėstė Rygos, Varšuvos bei Kauno universitetuose.
M.Šimanskienė kilusi iš mažamokslių ūkininkų šeimos, bet jos motina Ona VaškaitėBluzmienė buvo garsi kaimo audėja, o šalyje žinoma kaip tautosakos ir atsiminimų rinkinio autorė.
Moters dainas ir pasakojimus net 16 metų užrašinėjo profesorius Romualdas Grigas su studentėmis ir visą medžiagą sudėjo į knygą „Linelius roviau, dainavau“.