Bent jau man iš pirmo žvilgsnio tai skamba visai įtikinamai – „Gazprom” interesų gynėjų Lietuvoje tikrai netrūksta. O Vyriausybės užmojis skaidyti „Lietuvos dujų” bendrovę labiausiai nepatinka būtent „Gazprom”.
Noriu pabrėžti, kad pats „Lietuvos dujų” skaidymas, mano požiūriu, yra teisingas ir netgi sveikintinas energetikos ūkio Lietuvoje pertvarkos žingsnis.
Tačiau dėl kitko, regis, A.Sekmokas kažkodėl bando kvailinti Lietuvos žmones, paprasčiausiai sekdamas jiems pasakas.
Štai praėjusią savaitę ministro Žinių radijas paklausė apie Lietuvai tikrai nemalonų faktą: Estijai ir Latvijai 2011 metais „Gazprom” nutarė sumažinti dujų kainą 15 proc., bet Lietuva to paties nesulaukė. Kodėl?
Regis, tai labai rimtas klausimas, į kurį ministras tiesiog privalo pateikti aiškų atsakymą Lietuvos žmonėms. Juk dujų kaina daugiau arba mažiau, tačiau turi įtakos kone kiekvieno iš mūsų gerovei, taip pat ir iš krizės bandančiam bristi Lietuvos ūkiui.
Ką išgirdome iš A.Sekmoko? Ogi apie kainų buitiniams vartotojams Baltijos šalyse analizę. Ji rodo, kad Lietuvos žmonės už dujas moka mažiau nei latviai, tačiau daugiau negu estai.
Tikriausiai visa tai turėjo nuskambėti įspūdingai ir nuraminti Lietuvos žmones. Tačiau Lietuvoje ši analizė viešai skambėjo jau daugybę kartų. Maža to, visuomet rodė tą patį.
Estijoje dujų kainos vartotojams visuomet buvo mažiausios. Remdamasis šiuo paprastu palyginimu, net aš asmeniškai ne kartą ir ne du viešai kėliau klausimą, kodėl Lietuvos valdžia toms pačioms „Lietuvos dujoms” leidžia plėšti iš mūsų šalies žmonių gerokai daugiau, negu dujininkams leidžia Estijos valdžia.
Atsakymo į šį jau amžiną tampantį klausimą neišgirdome ir šį kartą. Atvirkščiai, išgirdome, kad A.Sekmokui tai visiškai nerūpi arba ministras mano, kad viskas taip ir turi būti: „Manau, kad gamtinių dujų kaina turi būti nustatyta pagal ekonominius rodiklius. Tai turi atlikti Kainų komisija, ką ji ir daro.”
Bet grįžkime prie tolesnių ministro aiškinimų, kodėl „Gazprom” paskelbė mažinanti dujų kainas Latvijai ir Estijai, bet ne Lietuvai.
„Tai aš laikau daugiau „Gazprom” spaudimu, kad mes nepastatytume gamtinių dujų terminalo ir kad nebūtų tiesiama dujų jungtis su Lenkija”, – aiškino energetikos ministras.
Pridėkime dar „Gazprom” nepatinkantį „Lietuvos dujų” skaidymą ir tarsi turėtų būti aišku: brangiau mokame už norą išsivaduoti iš „Gazprom” pančių. Tuomet ir aš jau tikriausiai būčiau linkęs pritarti – gal ir verta pakentėti, jei Vyriausybė iš tiesų sukurs nors kokią konkurenciją dujų rinkoje.
Bėda ta, kad A.Sekmoko žodžiai pavirsta dar viena pasaka vos apsidairius aplinkui. Mat gamtinių dujų terminalą statyti yra užsimojusi ne tik Lietuva, bet ir Estija. Ekspertai netgi teigia, kad estų projektas pažengęs gerokai toliau už lietuviškąjį. Bet Estijos kažkodėl, A.Kubiliaus žodžiais tariant, „Gazprom” nešantažuoja.
Tai gal vis dėlto visa esmė – „Gazprom” nepatinkantis „Lietuvos dujų” skaidymas?
Ir vėl pro šalį: Estija jau nuo 2010 m. vasaros ne tik viešai skelbia apie ketinimus iki 2013 metų labai panašiai suskaldyti bendrovę „Eesti gaas”, bet ir yra beveik parengusi tam skirtą įstatymų paketą. Ir, žinoma, estų planai Maskvai patinka nė kiek ne labiau negu lietuvių. Bet Estijai dujų kainą „Gazprom” mažina, o Lietuvai – ne. Kodėl?
Būtent atsakymų į šiuo klausimus, o ne naujų pasakų turėtume reikalauti iš A.Sekmoko ir visos Vyriausybės.
Ne mažiau įdomu būtų sužinoti ir atsakymą, kodėl, pavyzdžiui, Latvijos vyriausybė pati aktyviai derėjosi su „Gazprom” dėl dujų kainos sumažinimo, o Lietuvos valdžia tai paliko toms pačioms „Lietuvos dujoms”.