Reportažą žiūrėkite čia.
Tai Konstitucijos sargai paskelbė įvertinę praėjusią savaitę
priimtą Strasbūro teismo sprendimą, jog Lietuvos teisėje
įtvirtintas „nuolatinis ir negrįžtamas draudimas“ asmeniui,
pašalintam iš pareigų apkaltos proceso tvarka, užimti parlamento
nario pareigas yra neproporcingas ir neatitinka Žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos teisės į
laisvus rinkimus.
Konstitucinis Teismas teigia, kad po tokio sprendimo atsirado
nesuderinamumas tarp pagrindinio šalies įstatymo ir minėtos
konvencijos.
„Įgyvendinant minėtą Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą
- siekiant sukurti teisines prielaidas asmeniui, apkaltos proceso
tvarka pašalintam iš pareigų, po tam tikro laiko kelti savo
kandidatūrą rinkimuose į Seimą ir užimti parlamento nario
pareigas (...) turi būti daromos atitinkamos Lietuvos Konstitucijos
pataisos“, - rašoma KT pareiškime.
Teismas primena konstitucinę doktriną, kad asmuo, kuris už
šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo
pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir
teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio
teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar kurio Seimo nario mandatas
buvo panaikintas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų
pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su
Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
Vyriausybė pirmadienį pranešė ketinanti sudaryti ekspertų
darbo grupę, kuri spręs, kokius Lietuvos teisės aktus reikia keisti
dėl Strasbūro teismo sprendimo įgyvendinimo.
Strasbūre įsikūręs tarptautinis teismas praėjusį
ketvirtadienį paskelbė, jog Lietuva pažeidė Europos žmogaus
teisių konvenciją, uždrausdama R.Paksui visą gyvenimą būti
renkamam į parlamentą.
Europos Žmogaus Teisių Teismas pareiškė, kad įstatyme
įtvirtintas „nuolatinis“ ir „neatšaukiamas“ draudimas yra
neproporcingas.
R.Paksas iš prezidento posto pašalintas 2004 metais, KT
pripažinus, kad jis šiurkščiai pažeidė šalies Konstituciją ir
sulaužė priesaiką, kai suteikė Lietuvos pilietybę verslininkui
Jurijui Borisovui už šio duotą finansinę paramą ir leido
verslininkui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka
tyrimą bei klausosi jo pokalbių.
Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, Lietuvos
parlamentas 2004 metais netrukus po R.Pakso apkaltos įstatyme
įtvirtino, kad „Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas
apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino
jo Seimo nario mandatą“. Pagal KT išaiškinimą, R.Paksui taip pat
uždrausta eiti kokias nors kitas pareigas, kur būtina priesaika,
pavyzdžiui, jis negali tapti ministru.