Pasak kultūros ministro Arūno Gelūno, norima pagerinti
ministerijos veiklos, funkcijų, vidaus struktūros, bendradarbiavimo
su kitomis institucijomis ir įstaigomis bei komunikacijos valdymą,
kuris turėtų tapti orientuotas į rezultatus.
To siekiant, bus peržiūrėtos personalo pareigybės, funkcijos,
kompetencijos, turimų materialinių ir finansinių išteklių
valdymas, valstybės biudžeto lėšų, teikiamų kultūros ir meno
projektų daliniam finansavimui, administravimas, teigiama
ministerijos pranešime.
Anot KM, jos vykdomos funkcijos ir administracinė struktūra
niekada nebuvo sistemiškai analizuota, nors kultūros politikai
nuolat keliami nauji, šiuolaikinės visuomenės aktualijas
atitinkantys uždaviniai.
Kaip teigiama pranešime, kai kurias tradicines ministerijos
funkcijas, pavyzdžiui, meno ir kultūros projektų dalinį
finansavimą vykdyti darosi vis sunkiau dėl to, jog nuolat
didėjantis šio finansavimo poreikis bei būtinybė užtikrinti jo
skaidrumą, objektyvumą ir efektyvumą, ėmė viršyti ministerijos
administracinius pajėgumus.
Atsižvelgiant į tai, numatoma užsakyti galimybių studiją,
kurios metu būtų išanalizuota ir įvertinta esama organizacinė
struktūra, funkcijų paskirstymas tarp ministerijos padalinių ir
dirbančiųjų, tarp ministerijos, jos biudžetinių ir viešųjų
įstaigų, nacionalinių kultūros įstaigų.
Galimybių studijoje taip pat numatoma įvertinti ministerijos
pertvarkymo galimybes ir kaštus bei rekomenduoti optimizuotą valdymo
modelį.
Kultūros ministerijos skelbtą konkursą dėl jos struktūros ir
pavaldžių įstaigų veiklos įvertinimo laimėjo audito bendrovė
„Ernst & Young“. Projektas finansuojamas Europos struktūrinių fondų
lėšomis.
Auditoriai savo išvadas turėtų pateikti iki pavasario.