Šioje šalyje, kurios daugumą sudaro musulmonai ir kurioje vis labiau stiprėja griežtas, neretai negailestingas islamo variantas, žudiką dauguma sveikino kaip didvyrį.
Šeikfuro kalėjimo, kuriame laikoma A.Bibi, prižiūrėtojas Ansaaras Jameelas aistras, kilusias po Pendžabo provincijos gubernatoriaus Salmano Taseero nužudymo, apibendrino žodžiais: „Tai, kas atsitiko, yra teisėta“.
66 metų nuosaikių pažiūrų politiką, kuris aktyviai pasisakė prieš radikalųjį islamą ir stiprėjančią Talibano bei tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ grėsmę, jo paties asmens sargybinis nušovė prie kavinės Islamabade. Preliminariose autopsijos išvadose nurodoma, kad į S.Taseerą pataikė 29 kulkos, suvarpiusios gyvybiškai svarbius organus.
S.Taseeras savo svetainėje socialiniame tinkle „Twitter“ skelbtuose pranešimuose ir viešose kalbose drąsiai kritikavo įstatymą dėl šventvagysčių, žadėdamas nesiliauti prieš jį kovojęs, nors jautęs valdančiosios Pakistano liaudies partijos pasipriešinimą, o fanatikai grasino jam mirtimi.
Aplankęs kalėjime myriop nuteistą krikščionę keturių vaikų motiną A.Bibi, gubernatorius sakė
esantis įsitikinęs, kad ši moteris nekalta. „Rytoj mulos dalyvaus demonstracijoje prieš mane po penktadienio pamaldų. Tūkstančiai barzdočių klyks, reikalaudami mano galvos. Koks nuostabus jausmas!“ - rašoma viename „Twitter“ pranešime.
S.Taseero mirtis, ir ypač – jo žudiko garbstymas, - katalikų ir protestantų krikščionių bendruomenėje, kuri 170 milijonų gyventojų turinčioje šalyje sudaro vos du procentus, sukėlė tikrą paniką. Žudikas Mumtazas Qadri, kuris nė nebandė slėpti savo nusikaltimo, po to, kai davė parodymus teisme, buvo apipiltas rožių žiedlapiais. Šimtai teisininkų siūlėsi jį ginti nemokamai.
Tai – nerimą keliantys signalai, liudijantys, kad Pakistaną persmelkęs religinis ekstremizmas. „Jeigu asmens sargybinis gali nužudyti savo viršininką, aukštą postą užimantį asmenį, garsų žmogų čia, Pakistane, Pendžabo gubernatorių Salmaną Taseerą, kas tuomet gali atsitikti su manimi?“ - klausė krikščionių aktyvistas Shahzadas Kamranas, teikiantis moralinę, teisinę ir finansinę paramą žmonėms, apkaltintiems pažeidus šventvagystės įstatymą.
S.Kamranas liovėsi lankyti A.Bibi kalėjime, pabūgęs dėl savo paties gyvybės. „Bet kas, bet kas gali mane nužudyti tuo pačiu pagrindu, kaip Salmaną Taseerą“, - sakė jis.
Pakistano krikščionys yra palikuonys induistų arba musulmonų, kuriuos atvertė misionieriai, atvykę į Indijos pusiasalį maždaug prieš 250 metų. Krikščionys ir musulmonai čia paprastai sutardavo, bet dauguma sako besijaučiantys antrarūšiais piliečiais ir esantys nesaugūs. Viena nesaugumo priežasčių – šventvagystės įstatymas, taip pat pavieniai kovotojų išpuoliai prieš bažnyčias.
Pagal šį įstatymą, kiekvienas, apkaltintas blogai kalbėjęs apie islamą ar pranašą Muhamedą, baudžiamas kalėjimu iki gyvos galvos arba mirties bausme. Apsaugininkas M.Qadri ir jo šalininkai apkaltino S.Taseerą šventvagiavimu tiesiog todėl, kad jis pasisakė prieš įstatymą. Nors daugiau kaip 50 procentų atvejų į atsakomybę už šventvagystę būna patraukiami musulmonai, žmogaus teisių aktyvistai sako, kad šis įstatymas neretai naudojamas ir persekioti mažumoms ar suvesti asmeninėms sąskaitoms, kaip nutiko A.Bibi.
Triukšmas dėl A.Bibi jos kaime Ittanwali, atrodo, pagrįstas gandu, kad ji pati prisipažino įžeidusi islamą. Viena aišku – jos bėdos prasidėjo nuo ginčo su kitomis moterimis, kartu dirbusiomis žemės ūkio darbus, ir šios ją vėliau apkaltino šventvagyste. „Jeigu ji grįžtų, muščiau ją viskuo, ką pajėgtų nulaikyti mano rankos“, - sakė Inayatullahas, 65 metų vyras su ugningomis žaliomis akimis ir balta barzda. Aplink susibūrę žmonės, tarp jų ir keturiolikmetis berniukas, pritarė, kad ji turi mirti.
A.Bibi ir jos šeima yra vieninteliai krikščionys Ittanwali kaime su purvinomis trobelėmis, apsuptame cukranendrių laukų ir apelsinų sodų. Vietoj kuro šeimos degina karvių mėšlą, ir apskritai ši vieta skendi skurde, yra apleista socialine ir ekonomine prasmėmis, kas ir visą Pakistaną daro nestabilų. Menkos socialinės paslaugos diskredituoja vyriausybę, kuri yra labai nepopuliari, ir žmonės labiau pasitiki griežtą islamišką liniją atstovaujančiais dvasininkais. Didesnis nei 50 procentų neraštingumo lygis visos šalies mastu atspindi, kokią didelę įtaką žmonėms turi šie ekstremistai.
Sėdėdama molinių plytų sienomis aptvertame kieme, šalia ganantis ožkoms, A.Bibi brolienė Farhad sakė, kad po A.Bibi arešto dvasininkai pradėjo skelbti, jog „krikščionys yra šunys“. Iki šiol, kaimynai musulmonai nėra sukėlę kokių nors problemų, bet situacija gali pasikeisti, atsižvelgiant į atmosferą po S.Taseero mirties.
Ji sako, kad bet kuriuo atveju jos šeima yra spąstuose. „Kur mes galime pabėgti? Kur mes galime sprukti? Mes atsidavėme Dievo malonei. Jis padarys tai, kas mums geriausia“, - sakė Farhad.
Krikščionys žino, kad nužudžius gubernatorių, jie prarado savo gynėją, kokių retai pasitaiko. Pandžabo provincijos sostinės Lahoro didžiojoje Šventosios širdies katedroje arkivyskupas Lawrence Saldanha sekmadienį prašė tikinčiųjų melstis už S.Taseero sielą ir meldė Dievą duoti krikščionims stiprybės praktikuoti savo tikėjimą. Jis sakė, kad Pakistano politinė vadovybė, paremdama kaltinimus, pataikauja įtakingoms religinėms islamistų partijoms. „Jie bando patekti į politiką naudodamiesi religija neteisingu būdu, labai siaurai aiškindami islamą“, - sakė arkivyskupas.
Nepanašu, kad artimiausiu metu ši politika pasikeis. Itin nepopuliariai vyriausybei reikalinga visa parama, kokią tik įmanoma gauti. Auga nusivylimas dėl didėjančios infliacijos, elektros energijos tiekimo nutraukimų ir Talibano kovotojų rengiamų savižudžių išpuolių. Pakistano krikščionys gali tik viltis, kad S.Taseero nužudymas nepaskatins dar didesnio smurto prieš juos.
2009 metais Pendžabo provincijos Gojros mieste tūkstantinė musulmonų minia sudegino bažnyčią ir 40 namų. Mažiausiai septyni krikščionys žuvo ugnyje. Išpuolį sukėlė kalbos apie Korano išniekinimą.
Itanvalyje musulmonų dvasininkas Maqsoodas Ahmedas Masoomi pasiūlė, kad jeigu kas nors kaime ims piktžodžiauti, teismo salėje atsidurti neprivalės: „Piktžodžiautojai turi būti užmušami vietoje.“
Popiežius Benediktas XVI paragino Pakistaną panaikinti šalies šventvagystės įstatymus, kurie
numato mirties bausmę už pranašo Muhamedo įžeidimą ar paniekinimą. Anot Šv.Tėvo, šie įstatymai suteikia pretekstą neteisėtiems veiksmams ir religinių mažumų kraujo praliejimui.
„Dar kartą raginu Pakistano valdžios lyderius imtis reikiamų priemonių ir panaikinti šį įstatymą. Tragiška Pandžabo provincijos gubernatoriaus žmogžudystė parodė, kad būtina imtis veiksmų šioje
srityje“, - kalbėjo popiežius.
Popiežius taip pat pasmerkė išpuolius prieš krikščionis Egipte ir Irake ir pareiškė, kad jie demonstruoja, „jog regiono valstybių valdžioms būtina imtis priemonių užtikrinti religinių mažumų
saugumą“.
Anot ekspertų, šis pasisakymas buvo vienas stipriausių ir griežčiausių popiežiaus pareiškimų.