Neįvardytus pareigūnus cituoja naujienų agentūra PAP.
„Iš diplomatinių šaltinių PAP sužinojo, jog faktas, kad iki
paskutinės akimirkos nebuvo žinoma, ar kas nors atstovaus Lenkijai
renginiuose, nebuvo atsitiktinis. PAP šaltiniai teigė, kad buvo
siekiama pasiųsti politinį signalą, reiškiantį Varšuvos
netenkinančią Vilniaus politiką lenkų tautinės mažumos Lietuvoje
atžvilgiu“, - rašoma PAP pranešime.
Antradienį pranešta, kad Lenkijai Vilniuje ketvirtadienį
vyksiančiame Sausio 13-osios įvykių minėjime atstovaus Seimo
vicepirmininkė Eva Kierzkowska, tačiau Seimo ir
Senato vadovai kvietimų atvykti į Lietuvą nepriėmė.
Pati E.Kierzkowska PAP antradienį sakė, kad toks sprendimas
priimtas po konsultacijų su Lenkijos Užsienio reikalų ministerija.
Dar pirmadienį, klausta, ar vyks į Lietuvą, parlamentarė teigė,
jog ne.
Antradienį Lenkijos dienraštis „Rzecpospolita“ paskelbė, kad
Lenkija nesiųs aukšto lygio delegacijos į Sausio 13-osios įvykių
minėjimą Vilniuje, taip parodydama poziciją dėl lenkų tautinės
mažumos padėties.
Laikraštyje cituojamas Lenkijos seimo užsienio reikalų
komisijos pirmininko pavaduotojas Robertas Tyszkiewiczius sakė, kad „šalta ir santūri Lenkijos reakcija - tai
atsakymas į paskutiniojo meto Vilniaus politiką lenkų mažumos
Lietuvoje atžvilgiu“.
1991 metų sausio 13 dieną per Sovietų Sąjungos agresiją
prieš nepriklausomybę paskelbusią Lietuvą sovietų kariuomenei ir
specialiems daliniams užimant Televizijos bokštą ir Lietuvos radijo
ir televizijos pastatą, nuo žuvo 14 žmonių.
Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Justinas
Karosas antradienį apgailestavo, kad lenkai pasirinko Sausio įvykių
minėjimą kaip progą pademonstruoti savo nepasitenkinimą.
„Pats faktas nėra smagus, ypač turint galvoje tai, kad tas
įvykis, į kurį buvo kviečiami lenkų vadovai, yra neeilinis. Tai
įvykis, kuris reikšmingas ne tik Lietuvai, bet visam regionui - ir
Lenkijai taip pat“, - žurnalistams sakė J.Karosas.