Metropolitas Hilarionas: žmogaus seksualumo išnaudojimas plečiasi ir tampa sisteminiu

ELTA ir lrytas.lt inf.
Žmogaus seksualumo išnaudojimas siekiant pasipelnyti nėra viduramžių atgyvena - jis ir šiandien neišnyko, nepaisant daugelio sukurtų teisinių apribojimų ir griežtos policinės priežiūros - priešingai, jis įgavo sisteminį pobūdį, išplėtė savo įtaką aukščiausiems visuomenės sluoksniams.
Lietuvoje lankosi Maskvos patriarchato išorinių bažnytinių ryšių departamento pirmininkas metropolitas Hilarionas.
Daugiau nuotraukų (1)
Lietuvoje viešintis Maskvos patriarchato Išorinių Bažnyčios ryšių skyriaus pirmininkas, Volokolamsko metropolitas Hilarionas teigia, kad šiandien žmonijai kaip niekada aktualiai iškilo dilema - būti ar turėti. „Nuostata viską turėti, nieko neatsisakyti ir niekuo neapsiriboti pasirodo savižudiška ištisoms tautoms. Rinka niekada nebuvo ir negali būti varomoji žmogaus vystymosi jėga. Dievo prisakymas „Veiskitės ir dauginkitės“ negali būti įgyvendinamas pagal rinkos dėsnius, naudojantis pačiais žemiausiais žmogaus instinktais. Tautos dauginasi iki tol, kol juose saugomos tvirtos moralinės nuostatos, kol sergimi tokie pagrindiniai institutai kaip santuoka, šeima, vaikų gimdymas ir ugdymas“, - teigia Stačiatikių bažnyčios hierarchas.
Jis pažymi, kad šiuolaikinėje visuomenėje lytinio gyvenimo klausimams skiriama ypač daug dėmesio, vyrauja nuomonė, kad seksualinė sritis yra vos ne svarbiausia žmogaus gyvenime. „Neretai galima išgirsti, kad vyras ir moteris turėtų kurti šeimą „lytinio suderinamumo“ pagrindu. Tai dirbtinė sąvoka, sukurta suinteresuotų komerciniais tikslais žmonių. Apskritai seksualumas ir aplink jį kuriamas ažiotažas jau seniai tapo komercializacijos objektu ir gerai parduodama preke globalioje vartotojų rinkoje. Šiandien būtent rinka aktyviausiai eksploatuoja žmogiškąjį seksualumą vaikantis pelno. Rinkos ekonomikos vystymasis yra akivaizdžiai priešingas tradicinei sanklodai, pagrįstai religine pasaulėžiūra, kurioje reglamentuojami lyčių santykiai.
Bažnyčios požiūriu, žmogaus seksualumas turi reikštis vien tik vyro ir moters santuokos ryšyje, kurio vienas iš pagrindinių tikslų - vaiko gimimas. Bet kokios seksualumo apraiškos ne santuokoje krikščioniškos pasaulėžiūros šviesoje yra amoralūs, nes dorovinis gyvenimas reiškia sąmoningą elgesį ir susilaikymą.
Gyvename visuomenėje, kurios pagrindą sudaro nuolatinis ekonomikos vystymasis. Šios koncepcijos puoselėtojai ir skelbėjai bando ją pateikti kaip panacėją sprendžiant visas problemas. Vis dėlto aišku, kad rinkos ekonomika negali be galo augti. Prekių ir paslaugų rinka šiuolaikinėje visuomenėje yra perteklinė, bet jai reikia nuolat plėstis. Pastebime, kad rinka bando įsiveržti į sritis, iki šiol laikytas jai nepavaldžiomis, kaip tikėjimas, kultūra, moralė, patriotiniai jausmai. Šiuolaikinėmis sąlygomis rinka siekia arba viską paversti parduodama preke, arba panaudoti kaip priemonę, skatinančią vartojimo troškulį. Pasitelkusios reklamą, komercinės struktūros stengiasi sukelti vartotojams nenumalšinamą troškulį „atitikti lygį“.
Kitaip tariant, šiuolaikiniame pasaulyje vyksta dviejų filosofo Ericho Frommo paradigmų susidūrimas - būti ar turėti. Tradicinės krikščioniškos moralės požiūriu, žmogus yra Dievo pašauktas atsisakyti savęs, apriboti save. (...) Meilė artimui neįmanoma be pasiaukojimo, kuriame slypi tikrasis asmenybės realizavimasis. Tai yra tikroji būtis krikščioniškąja prasme. Dievas yra tikroji būtis, nes Jis yra meilė ir dovanoja meilę savo kūriniams. (...) Taigi krikščioniškuoju požiūriu, būti - tai atiduoti save, aukoti save.
Turėti, priešingai, reiškia apriboti pasiaukojimą, atsisakyti tikrosios būties, dėl kurios žmogus buvo sukurtas. Turėti - reiškia pasyvų kaupimą, vartojimą, konsumerizmą, egoistinį susitelkimą ties savo malonumais ir išgyvenimais, žodžiu, pataikavimą savo „ego“. Taip suvokiant pasaulį, artimieji gali pasirodyti kliūtis, apmaudus trukdis kelyje į tai, ką žmogus laiko savo tikrąja būtimi. Artimieji juk atima brangų laiką, kurį būtų galima skirti sau malonumui patirti, atima laisvę. Suprantama, kad toks žmogaus nusiteikimas uždaro jį į vidinių išgyvenimų sferą, išbraukia jį iš sociumo ir viso pasaulio. Ar ne tame slypi tas nesveikas individualizmas, tapęs išskirtiniu mūsų epochos bruožu?
Tai savo ruožtu sukelia daug socialinių problemų: organizuotą prekybą žmonėmis, prievartinę prostituciją, filmavimąsi pornografiniuose filmuose, lytinį išnaudojimą ir lytinių iškrypimų platinimą. Ir visa tai nėra viduramžių atgyvena - mūsų laikais visa tai įtraukiama į rinkos infrastruktūrą. Tokios rūšies sistemoms vadovaujantys verslininkai įsisavina šiuolaikinius vadybos, rinkodaros ir reklamos metodus.
Žmogaus seksualumo išnaudojimas siekiant pelno, deja, šiandien neišnyko, nepaisant daugelio įstatyminių apribojimų ir griežtos policinės priežiūros. Priešingai, ji įgavo sisteminį pobūdį, išplėtė savo įtaką aukščiausiems visuomenės sluoksniams, turi galingą ir įtakingą lobistinį užnugarį daugelio pasaulio šalių valdžios struktūrose, skleidžia atitinkamą ideologiją, kurią formuoja specialiai tam atrenkami žmonės. Daugelyje Vakarų šalių jau panaikinti įstatyminiai draudimai tam, kas iki šiol buvo pripažįstama seksualiniu nukrypimu. Kai kurie draudimai dar egzistuoja, tačiau bet kuriuo metu kokia nors naujai apsireiškusi partija arba visuomeninis judėjimas gali pareikalauti atšaukti draudimus pedofilijai, pornografijos platinimui, nepilnamečių įtraukimui į lytinius santykius ar seksualiniam išnaudojimui.
Toks pavyzdys jau yra - Nyderlanduose 2007 m. parlamento rinkimuose apie savo dalyvavimą pareiškė skandalinga partija, pasivadinusi „Meilė artimui - laisvė įvairovei“. Savo rinkimų programoje ji skelbė draudimo narkotikų prekybai atšaukimą, pedofilijos draudimo panaikinimą ir, kas būdingiausia, - draudimo bet kokiam religiniam auklėjimui įvedimą. Laimė, ši partija sulaukė visai nedaug rėmėjų - vos tris procentus šalies gyventojų, tačiau šių laikų žinių visuomenės sąlygomis būtų natūralu greitu laiku laukti galingos propagandinės tokios rūšies „humanistinių“ idėjų bangos, siekiant pakeisti visuomenės požiūrį.
Šiandien finansinis kapitalas bando atitraukti draudimo ribas, apeliuodamas į laisves ir žmogaus teises. Žinia, jam tapo ankšta dabartiniuose įstatymų rėmuose, kurie iki šiol orientuoti į krikščioniškąsias dorovines normas. Krikščionybė skelbia susilaikymą, nuosaikumą, savęs apribojimą ir šia prasme, be abejo, stabdo nesulaikomą vartojimo, kuriuo grindžiama šiuolaikinė rinkos ekonomika, augimą. Todėl yra nemažai žmonių, kurie nori tai atmesti. Tuo atveju, jei mitas apie nuolatinį ekonomikos augimą artimiausiais metais nebus sugriautas, mes tikriausiai galime tapti liudininkais to, kad asmens teisės ir laisvės bus išplėstos susiaurinant žmogaus elgesio visuomenėje normas.
Finansiškai suinteresuoti sluoksniai pasistengs išstumti krikščioniškosios etikos įtaką ekonomikos ir verslo srityse, visiškai pajungdami jas pagrindinei ekonomikos taisyklei - pasiūla turi aplenkti paklausą. Jie taip pat pasistengs atskirti žmogaus seksualumo sferą nuo bet kokios visuomeninės kontrolės, pirmiausia - atimti iš krikščioniškų bažnyčių teisę reikšti savo rūpestį šiuo klausimu viešai“, - neabejoja metropolitas Hilarionas, kviečiantis visas krikščioniškas konfesijas suvienyti jėgas šiuolaikinių iššūkių žmogui ir šeimai akivaizdoje.
Stačiatikių bažnyčios hierarchas savo pranešimą „Seksualinė revoliucija ir jos demografiniai padariniai“ perskaitė Kaune surengtoje tarptautinėje ekumeninėje konferencijoje „Krikščionys iššūkių šeimai akivaizdoje“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.