I.Degutienė: „Mūsų laisvė neduoda ramybės tiems, kieno protas, garbė ir sąžinė liko sovietų imperijoje“ (papildyta 12 val. 36 min.)

Socialistinio liaudies fronto lyderis A.Paleckis pareiškė, kad prieš 20 metų sausio 13-ąją sovietinės kariuomenės daliniams mėginant nuversti Lietuvos valdžią, „saviškiai šaudė į savus“.

„Kadangi esu dar gyva to meto liudininkė - kai girdėjau kalbant Jarmalavičių, Burokevičių, tai man tiesiog kaip aidas 1991 metų yra tai, ką kalba A.Paleckis. Bet manau, kad dalis tų žmonių iš to meto, kurie taip kalbėjo, ir jų palikuonys yra likę ir dabar“, - interviu Žinių radijui trečiadienį sakė parlamento vadovė.

Jos teigimu, panašumų su 1991 metų įvykiais galima įžvelgti ir profsąjungoms bei tam pačiam A.Paleckiui siekiant sausio 16-ąją mitinguoti prie Seimo.

„Lietuva nėra palikta savieigai, atsiranda žmonių, kaip girdime prisiminimus iš 1991 metų, kai sausio 8-ąją po kainų pakėlimo kažkodėl mitinguotojai susirinko ne prie vyriausybės, kuri tą padarė, bet prie Aukščiausiosios Tarybos. (...) Identiškai arba labai panašiai sąskambis ir dabar - profsąjungos nepatenkintos tuo, ką daro Vyriausybė, bet nori susirinkti prie Seimo“, - kalbėjo I.Degutienė.

„Patys sau atsakykime į klausimus, kas čia vyksta. Aš suprantu, kad yra problemų, bet galima sėsti prie stalo, aiškintis Vyriausybėje, Seime. Kada matai labai daug atitikčių su 1991 metais, natūralu, kad kyla labai daug neatsakytų klausimų“, - kalbėjo Seimo pirmininkė.

I.Degutienė taip pat atkreipė dėmesį, kad nepaisant to, jog šalyje tebėra patriotiškai nusiteikusių jaunuolių, lyginant su 1991 metais, Lietuvą ištiko dvasinė krizė.

„Aš apgailestauju dėl vieno - kad per 20 laisvės metų arba sunkiai atkurtos laisvos valstybės keliu einančių metų mes išbarstėme tai, ką turėjome per visus 50 okupacijos metų - išbarstėme dvasines krikščioniškas vertybes. Visas akcentas yra pragmatinis požiūris į gyvenimą ir vertybių perkainavimas. Man atrodo, kad čia yra didžiausia problema“, - teigė Seimo pirmininkė.

Ji teigė kalbėjusi apie tai su Lietuvoje viešėjusiu aukštu Rusijos ortodoksų bažnyčios atstovu, Volokolamo metropolitu Ilarijonu.

„Krikščionys įvairių tikėjimų - katalikai, pravoslavai, liuteronai - kalbame ne apie ištikusią ekonominę krizę, bet apie įvykusią dvasinę krizę, kuri pirmiausia įvyko šeimoje. Nuo to mums yra atspirties taškas ta 1991-ųjų sausio 13-oji, kad reikia atsisukti atgal ir pažiūrėti, kas mes buvome, kur mes buvome, ir jei ne Sausio 13-oji, kas mes šiandien būtume, ar būtume laisvi, ar turėtume galimybes važinėti po visą pasaulį“, - kalbėjo ji.

Parlamento vadovė, sveikindama Seime vykstančią valstybės gynėjų konferenciją, kalbėjo, kad praėjus dvidešimčiai metų Sausio 13-osios įvykiai, žuvusieji ir apginta laisvė neduoda ramybės tiems, „kieno protas, garbė ir sąžinė liko sovietinėje imperijoje“.

„Ir šiais laikais svetimų valstybių klastotojai ir, deja, savi mankurtai šmeižia Sausio 13-osios aukas ir kitus laisvės gynėjus, iškraipo tiesą, menkina mūsų valstybę ir mūsų laisvę. Atsiprašau už tai aukų artimųjų, atsiprašau už tai laisvės gynėjų ir nuoširdžiai kreipiuosi į visus, kurie gali skleisti tiesos žodį: darykite tai, nelaukdami atskiro prašymo“, - sakė I.Degutienė.

Ji ragino mokytojus, tėvus, laisvės gynėjus, visus tų įvykių liudininkus neleisti vaikams ir jaunimui patikėti melu.

„Neleiskite, kad 1991-ųjų sausio 13-ąją iš sovietinės tanketės garsiakalbių sklidęs melas jaunų žmonių ausis ir širdis terštų šiais laikais. Neleiskime, kad tuo melu patikėję, taptų naujomis Sausio 13-osios ir sovietinės agresijos aukomis“, - tvirtino parlamento vadovė.

Ji konstatavo, jog tik betarpiški tų dramatiškų įvykių dalyviai gali suprasti, kad „jokie gražiausi epitetai, jokios kalbos negalės deramai nupasakoti tų dienų ir valandų reikšmės ir svarbos istorijoje - dvasios pergalės prieš stipriausios to meto pasaulio imperijos karinę galią“.

Kreipdamasi į laisvės gynėjus parlamento vadovė pabrėžė, jog jiems teko ypač svarbi istorinė misija - ne tik ginti atkurtos laisvės ir valstybės ateitį, bet ir „ištaisyti itin skaudžią Lietuvos istorinę klaidą, padarytą mūsų kariuomenės ir jos vadų 1940-aisiais, kai okupantai buvo sutikti net be simbolinio pasipriešinimo šūvio“.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje.

Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.

Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.

Nors kariškiams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.

Lietuvai prieš 20 metų apgynus nepriklausomybę, galėjo atrodyti, kad tai - visiems laikams, tačiau šiandien taip nebeatrodo, sako Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis.

„Nusigyvenome iki to, kad niekinama pati mūsų brolių ir sesers gyvybės auka“, - Seime kalbėdamas laisvės gynėjų konferencijoje pastebėjo V.Landsbergis, retoriškai klausdamas, iš kur yra šitiek sovietinio laikmečio garbintojų.

Nors su Rusija buvo sutarta dėl sovietinės armijos išvedimo, dalis jos liko, ir veikia, toliau vykdydama destrukcinę veiklą, teigė pirmasis faktinis šalies vadovas po nepriklausomybės atkūrimo.

„Prieš 20 metų jūs apgynėt Lietuvą, jūs apgynėt viltį ir kitoms tautoms į rytus nuo Lietuvos. Kai jau subyrėjo bankrutavusi prievartinė Sovietų Sąjunga, pasirašėme su Rusijos prezidentu Borisu Jelcinu komunikatą apie užsilikusios nuo kažkada Raudonosios armijos iš Lietuvos išvedimą. Tuomet galėjo tikrai atrodyti, kad esate apgynę Lietuvą visiems laikams, šiandien taip neatrodo“, - kalbėjo V.Landsbergis.

Jo žodžiais, Rusija po B.Jelcino valdymo ne tik neišvedė savo slaptosios paliktos kariuomenės, bet ją tik stiprino.

„Čia esantieji suvokia ir prisimena, kad sovietų slaptosios tarnybos turėjo kariuomenės dalinių statusą, tačiau armijos išvedimo grafike tie daliniai nefigūravo, kodėl - nes formaliai jie buvo panaikinti anksčiau. O koncepcija išeinant pasilikti daugelio priedangos ir veteraniškųjų struktūrų plotmėje, nekalbant jau apie neprisipažinusią agentūrą, pasirodė veiksminga be jokių sutarčių“, - kalbėjo AT-Atkuriamojo Seimo vadovas.

Kreipdamasis į laisvės gynėjus jis tvirtino, kad prieš 20 metų jie apgynė šalį, bet Lietuva nebuvo apginta visiems laikams.

„Jūs padarėte, ką galėjote, mirtino pavojaus, karinio užpuolimo valandą, bet prieš lėtinę infekciją nepakako nė Sausio 13-osios imuniteto. Nusigyvenome iki to, kad niekinama pati mūsų brolių ir sesers gyvybės auka, viešai sakoma, kad į juos šaudė savi - Lietuvos pasieniečiai iš Televizijos bokšto“, - sakė V.Landsbergis.

„Netylėkim kiekvieną kartą, kai silpnapročiai arba apmokami ruporai virkauja, kokia gera buvo okupanto valstybė“, - ragino V.Landsbergis, -“Iš kur tebėra tos nelemtos sovietijos garbintojų? Dabar jau savo vaikaičius šeimose nuodijančių“.

„Bolševikėliai antai įsteigė kažkokį raudoną frontą, nors tikrasis Lietuvos frontas tebėra nubrėžtas krauju nuo pat Sausio 13-osios linijos, Sausio 13-osios linijos vienoje pusėje - tikri Lietuvos piliečiai, kitoje pusėje - velniai žino kas, nuo įsitikinusių priešų iki neteisybės užgautų, Lietuva suabejojusių ir lengvai suvedžiojamų varguolių“, - kalbėjo AT- Atkuriamojo Seimo vadovas.