Šiuo metu Aplinkos ministerijoje kurpiami teisės aktai įteisinti naujus aplinkosaugos reikalavimus.
Ką apie tai galvoja ūkininkai?
Ekologiškai ūkininkaujantis Kėdainių r. ūkininkas Feliksas Vaitelis buvo sumanęs padidinti galvijų skaičių, pastatyti dar vieną karvidę, tačiau žinia apie naujus aplinkosaugos reikalavimus jį tiesiog pribloškė.
- Lietuvoje gyvulininkystė taip silpnai išvystyta ir dar duoda per galvą, kad tik jos neplėtotume. Per kelerius praėjusius metus sumažėjo aplinkos tarša, bet kažkodėl aplinkosaugos reikalavimai vis griežtinami ir griežtinami, – „ŪP“ bėdojo F. Vaitelis.
Pasak ūkininko, kasmet mėšlu jis patręšdavo apie 100 ha. Jo bandoje – 150 sąlyginių galvijų. Kol kas jam nereikia atlikinėti jokių tyrimų. Tačiau padidinus galvijų skaičių ir tręšiant mėšlu daugiau nei 100 ha, jam tektų atlikti visus aukščiau minėtus tyrimus, vykdyti stebėseną. Ir vien dėl to jis nusprendė nedidinti ūkio.
- Kam man tas vargas, jeigu fermoje padaugės tik keliomis karvutėmis. Žodžiu, aplinkosaugininkų prasimanymai neskatina gamybos. Visais laikais mėšlu buvo tręšiami laukai ir dėl to gamta nenukentėjo. Be to, patys aplinkosaugininkai pripažįsta, kad dabar mažiau teršiama aplinka. Šiuo metu sumažėjęs ir galvijų skaičius. Mano manymu, gyvulininkystė duoda didesnę pridėtinę vertę, visus metus aprūpina darbu mėsos perdirbėjus, – akcentavo gyvulininkystės reikšmę ūkininkas F.Vaitelis.
Jo supratimu, Vyriausybė turėtų parengti tokią programą, kuri ūkininkus skatintų daugiau auginti, o ne varžyti gyvulininkystės plėtrą.
- Dabar Žemės ūkio ministerija lyg ir skatina plėtoti gyvulininkystę, prašo ES paramos, o Aplinkos ministerija atvirkščiai daro, – stebisi ūkininkas.
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos tarybos narys, UAB „Dainiai“ direktorius Kasparas Jurevičius dėl nuolat Lietuvoje griežtinamų aplinkosaugos reikalavimų „ŪP“ sakė:
- Reikalavimai taip sugriežtinti, kad visi apsilankę pas mus europiečiai juokiasi iš mūsų. O apie amerikiečius, kanadiečius nėra ką ir šnekėti. Mes jau nebežinome, ką dar Aplinkos ministerija gali griežtinti. Bet Lietuvoje tikriausiai nereikalingas legalus verslas, tai, matyt, kažkas suinteresuotas kuo labiau griežtinti reikalavimus ir taip jį užgniaužti. Kai nuolat rengiami vis nauji įvairūs dokumentai, kuriais trukdomas šis verslas, tai nepanašu, kad iš viso reikalingas, - samprotauja K. Jurevičius ir tęsia, - prie Aplinkos ministerijos yra daug visokių UAB-ų, kontorų, kurios iš to griežtinimo neblogai uždirba, jos gręžia, matuoja, tiria... O už tuos darbus apmoka ūkininkai. Ir taip už šią veiklą iš stambių gyvulininkystės ūkių jos išspaudžia iki 100 tūkst. Lt. O mes auginame 28 tūkst. kiaulių, todėl minėta stebėsenos suma gali būti ir viršyta. Visoje Danijoje yra tik 85 gręžiniai vandens stebėsenai, kurią atlieka valstybė, o mūsų bendrovė „Dainiai“ pagal paskutinį nutarimą turi išgręžti 26 gręžinius. Pagalvokite, kokios proporcijos!
Pakeitimai ministro įsakymu
„ŪP“ kreipėsi į aplinkos viceministrą Arūną Remigijų Zabulėną prašydamas pakomentuoti stebėsenos nuostatų numatomus pakeitimus. Bet, kaip jau priimta biurokratinėje sistemoje, viceministras patarė kreiptis į ministerijos atstovą spaudai pateikiant klausimus raštu. Atstovas spaudai „ŪP“ paklausimą persiuntė Aplinkos apsaugos agentūrai. Šios institucijos Aplinkos būklės vertinimo departamento Upių baseino valdymo skyriaus vedėjas Martynas Pankauskas ir vyriausiasis specialistas Audrius Šepikas atsiuntė atsakymus raštu.
Juose, be kita ko, rašoma: „Ūkio subjektų monitoringas yra vykdoma, vadovaujantis LR aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 ,,Dėl ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai). Pagal dabar galiojančius Nuostatus ūkio subjektai turi vykdyti poveikio oro, paviršinio ir požeminio vandens bei dirvožemio kokybei (poveikio aplinkai) monitoringą. Šiuo metu reikalavimai yra ne griežtinami, o atsižvelgiant į socialinių partnerių pasiūlymus tik tikslinamas žemės ūkio subjektų, kurie turi vykdyti požeminio vandens, oro, drenažinio ir dirvožemio monitoringus, sąrašas bei reikalavimai monitoringui vykdyti. Pakeitimo projekte numatoma, kad aplinkos oro monitoringą turi vykdyti ūkio subjektai, esamuose kiaulininkystės kompleksuose laikantys daugiau kaip 1200 sutartinių gyvulių; Požeminio vandens monitoringą siūloma vykdyti ūkio subjektams, laikantiems 500 ar daugiau sutartinių gyvulių; taip pat požeminio, drenažo ir dirvožemio monitoringą siūloma vykdyti ūkio subjektams su srutomis ir (ar) mėšlu įterpiantiems 20 ar daugiau tonų azoto per metus, skystojo mėšlo ir srutų išlaistymo laukuose. Taip pat pažymime, kad nėra nustatyti griežtesni reikalavimai gyvulininkystės ūkiams, nes stebėsena stambiuosiuose ūkiuose vykdoma jau ne vieną dešimtmetį.“
Geologai nustatė nitratų kiekio didėjimą
„Lietuvos geologijos tarnybos išanalizuota požeminio vandens stebėsenos informacija rodo, kad gyvulininkystės kompleksų ir skystojo mėšlo bei srutų išlaistymo laukų teritorijose yra stebima nitratų didėjimo tendencija. Nuo 2000–2003 m. iki 2004–2007 m. maksimalios nitrato koncentracijos, viršijančios 50 mg/l, nuo 18 proc. išaugo iki 34 proc., vidutinės – nuo 6 proc. iki 15 proc., kai kuriose vietose nitratų koncentracijos siekia 100–250 mg/l.
Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, požeminio vandens stebėsenos programos yra parengtos ir stebėsena vykdoma 74 žemės ūkio veiklos subjektuose. 5 iš 15 stambiausių gyvulininkystės kompleksų teritorijų leistina koncentracija viršijama (50 mg/l). 8 iš 17 gyvulininkystės kompleksų skystojo mėšlo ir srutų išlaistymo laukų teritorijose nitratų koncentracijos yra apie 40 mg/l ir artėja prie ribinių, o keturiuose jau viršijama 50 mg/l. Šie subjektai privalo imtis priemonių būklei gerinti, t. y. atlikti reikiamus papildomus tyrimus, kuriais būtų išaiškintos pavojingų medžiagų patekimo į žemės gelmes priežastys ir numatomos priemonės jas pašalinti.
Atsižvelgiant į tai aišku, kad gyvulininkystės kompleksų ir skystojo mėšlo ir srutų išlaistymo laukų teritorijose požeminio vandens būklė blogėja ir tai kelia grėsmę, kad dėl užteršto požeminio vandens geriamojo vandens ištekliai mažėja ateinančioms kartoms, taip pat, neužtikrinus vandens išteklių geros būklės, gali turėti neigiamų finansinių pasekmių dėl netinkamo ES direktyvų įgyvendinimo.“
Galvijų srutos neterš vandens
„Aplinkos stebėsena – viena prevencinių priemonių, leidžiančių kontroliuoti pavojingų medžiagų patekimą į aplinką ir laiku imtis taršos mažinimo priemonių. Lietuvos Respublikoje yra įgyvendinta trijų lygių stebėsenos sistema, kurią įteisina Aplinkos monitoringo įstatymas. Pagal šį įstatymą, yra išskiriama valstybinė, savivaldybių ir ūkio subjektų stebėsena. Ūkio subjektų stebėsena vykdoma siekiant nustatyti ūkio subjektų taršos šaltinių išmetamų taršalų kiekį ir ūkinės veiklos poveikį gamtinei aplinkai ir užtikrinti jų sukeliamos taršos ar kito neigiamo poveikio mažinimą. Šio įstatymo 14 str. 3 dalis nurodo, kad „ūkio subjektų aplinkos monitoringą finansuoja ūkio subjektai savo lėšomis“.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas nustato, kad asmenys, eksploatuojantys ūkinės veiklos objektus, kurių veikla susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, privalo savo lėšomis stebėti aplinkos teršimo laipsnį, teršimo poveikį aplinkai, todėl siekiant švarios ir saugios aplinkos ne tik šiandieną, bet ir ateityje būtina vykdyti trijų lygių stebėseną.
Šiandien veikianti aplinkos stebėjimų sistema užtikrina, kad laiku būtų identifikuotas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai bei imtasi priemonių tą poveikį sumažinti ir panaikinti. Taip pat norėtume pažymėti, kad LR Seimo valdyba 2010 m. lapkričio 17 d. pritarė Seimo komisijos ataskaitai dėl gyvulininkystės ir paukštininkystės problemų, kuriose buvo pabrėžta, kad gyvulininkystės kompleksai privalo vykdyti stebėseną, nes kelia taršos grėsmę paviršiniams ir požeminiams vandenims ir todėl turi būti už tai atsakingi“, – sakoma atsakymuose į „ŪP“ klausimus.
Nepaisant gyvulių augintojų nusiskundimų, projektas dėl ūkio subjektų stebėsenos nuostatų keitimo artimiausiu laiku bus pateiktas socialiniams partneriams.