„Man taip džiugu matyti tiek daug naujų žmonių, kurių mano
laikais nebuvo“, - sveikindamas visus su Laisvės gynėjų diena buvęs
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas
Landsbergis atkreipė dėmesį į Nepriklausomybės aikštėje
buvusius moksleivius, studentus, šeimas su mažais vaikais.
Minint tragiškus Sausio įvykius ketvirtadienio vakarą į
Nepriklausomybės aikštę susirinko per tūkstantis žmonių.
Koncerto klausėsi daug jaunų žmonių, nuo Lietuvos radijo ir
televizijos pastato iki Seimo rūmų atėjusių Laisvės liepsnos
keliu - su liepsnelėmis rankose.
Krečiant šlapdribai daugelis vaišinosi karšta arbata ir
kareiviška koše.
V.Landsbergis tvirtino, kad ši aikštė ir parlamento rūmai
1991-aisiais buvo svarbiausia vieta ką tik nepriklausomybę
atkūrusioje valstybėje.
„Europos istorija, geografija, žemėlapiai būtų kitokie, jeigu
Aukščiausioji Taryba, žmonės, kurie patikėję, kad galima gyventi
kitaip, būtų išsibėgioję, parlamentas būtų kapituliavęs“, -
sakė jis.
Anot buvusio Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo
pirmininko, dėl tą naktį Lietuvos iškovotos pergalės „pradėjo
keistis pasaulis ir šioje Europos dalyje“.
„Susivokime, kad mes šio to verti, kad Lietuva ne iš kelmo
spirta“, - pabrėžė V.Landsbergis.
Laužai degė ir prie Televizijos bokšto
Prieš dvidešimt metų laisvės simboliu tapusio Vilniaus Televizijos bokšto trečiadienio vakarą rinkosi žmonės. Nors krito šlapdriba ir dargana, į minėjimą čia susirinko šimtai gyventojų iš visos Lietuvos, gatvėse išsirikiavo iš kitų miestų atvažiavę autobusai.
Prie memorialo Lietuvos valdžios atstovai ir užsienio svečiai padėjo gėlių, o visi susirinkusieji buvo pakviesti paimti žvakeles ir nešti prie bokšto. Žuvusiesiems atminti buvo iššautos salvės.
Prie Televizijos bokšto uždegti atminimo laužai, o patį bokštą apjuosė laisvės liepsnos žiedas.
Susirinkusius žmones šildė savanorių pilstoma arbata. Tai primena ir prieš dvidešimt metų vyravusį solidarumą.
Į minėjimą iš Veiverių atvykusi mokytoja Regina Budžiulienė prisimena, kad prieš dvidešimt metų negalėjo atvažiuoti į Vilnių, nes namuose augino du mažus vaikus. Ginti nuo okupantų svarbiausius šalies objektus vyko jos artimieji ir kolegos. Dabar R.Budžiulienė atsivežė trylika pirmokų, kad šie sužinotų apie tragiškus Lietuvos istorijai įvykius.
Su anūku atėjęs vilnietis Valdomaras Šveikauskas pamena, kad prieš dvidešimt metų oras buvo lygiai toks pat - ne itin šalta, šlapdriba, dargana. Prieš pat tragišką naktį jis buvo grįžęs iš Baku ir atėjo su kitais ginti Televizijos bokšto. Dabar vyras kasmet ateina ir uždega žvakele kritusioms aukoms atminti.
Prie Televizijos bokšto įvyko literatūros ir muzikos valanda „Nerimo mintys“.
18 val. atminimo laužai uždegti ir prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato. Laivės liepsna nuo radijo ir televizijos keliavo iki Seimo rūmų. Prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato buvo atidengta atminimo lenta, atidaryta paroda, skirta Laisvės gynėjų dienos 20-mečiui.
Vakaras baigėsi koncertu Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo. Čia taip pat liepsnojo milžiniški laužai.
21 valandą Šv.Jonų bažnyčioje skambėjo koncertas „In Memoriam“, o Parlamento gynėjai susirinko į tradicinį susitikimą Vilniaus įgulos karininkų ramovėje.
Laisvės gynėjų dieną Vilnius pasitiko renginių gausa. Antradienį Seimo rūmuose nuo pat ryto šurmuliavo 1990-1991 metų Lietuvos valstybės gynėjų konferencija. Vakare, 17 val., Seimas atvėrė duris visiems norintiems. Lankytojai iki 22 valandos gali apžiūrėti Seime eksponuojamas parodas, susipažinti su demonstruojama vaizdo medžiaga.
Mažieji dalyvauja vaikų piešinių dirbtuvėse „Laisva Lietuva“, rašomi palinkėjimai Lietuvai. Seime skamba ir muzika – koncertuoja generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos choras „Kariūnas“, „Lietuvos talentai“ finalo grupė „Bjelle ir PERU“ (atlikėja Raminta Naujanytė) ir kiti meno kolektyvai.
Gynėjai rinkosi Seime
Kaip praneša ELTA, minint 1991 m. sausio įvykių 20-metį, Lietuvos valstybės gynėjai kviečia šalies piliečius saugoti šventą istorinę atmintį ir neužmiršti visų mūsų asmeninės atsakomybės dėl Lietuvos likimo.
Tokį kreipimąsi priėmė Seime vykusios konferencijos "Aukščiausioji Taryba - paskutinioji barikada" dalyviai.
Jie taip pat priėmė du kreipimuisi į Seimą, kuriais prašoma viešai paskelbti Aukščiausiosios Tarybos sudarytų komisijų, tyrusių 1991 m. sausio 8 d. ir sausio 13 d. įvykius, visą medžiagą ir atkurti privalomąją karinę tarnybą kaip pilietiškumo ugdymo mokyklą.
Pasak renginio organizatorių, Aukščiausioji Taryba, 1990 m. kovo 11-ąją paskelbusi Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, nuo šio Akto paskelbimo iki pat atkurtos Lietuvos valstybės tarptautinio pripažinimo, buvo likusi paskutiniąja kliūtimi - barikada teisine ir fizine prasme - siekiantiems jėga ir klasta sugrąžinti Lietuvą į Tarybų Sąjungą. 1991 metų sausio 13-oji - lūžio taškas, sutelkęs Lietuvos piliečius 1991 m. vasario 9-osios plebiscite drąsiai ištarti: Lietuvos Respublika - Nepriklausoma demokratinė valstybė.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė, sveikindama konferencijos dalyvius, pabrėžė, kad tik tiesioginiai tų dramatiškų įvykių dalyviai gali suprasti, jog jokie gražiausi epitetai, jokios kalbos negalės deramai nupasakoti tų dienų ir valandų reikšmės ir svarbos istorijoje - dvasios pergalės prieš stipriausios to meto pasaulio imperijos karinę galią.
"Lietuvos valstybė mini dvidešimtąsias Sausio 13-osios metines. Mini su skausmu ir liūdesiu, nuoširdžiai nusilenkdama laisvės aukoms ir visiems nukentėjusiems, su dėkingumu visiems laisvės gynėjams, ir su galinga dvasios šviesa bei pasididžiavimu, kad tokia mažytė, ekonomiškai nusilpusi, bet dvasiškai labai stipri Lietuva atliko tokią svarbią ir neįtikėtiną istorinę misiją", - sakė Seimo pirmininkė.
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko pavaduotojas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Vytautas Stankevičius, dėkodamas Laisvės gynėjams už tuo metu parodytą ryžtą ir valią, apžvelgė 1990-1991 m. įvykius, priminė pagrindinius to meto istorinius faktus.
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Nepriklausomybės Akto signataras, Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis, apžvelgdamas Sausio 13-osios įvykius, priminė pasaulio reakciją į tuo metu įvykusius įvykius."Tada, nors buvo sekmadienis, Dvylikos taryba Briuselyje kategoriškai pasmerkė SSRS veiksmus ir pareikalavo paaiškinimo: kuri sovietų valdžios struktūra įsakė šaudyti į beginklius lietuvius? Per 19 metų Dvylika išaugo iki 27-ių Sąjungos, o atsakymo vis dar nėr. Lauksime kartu. Dar per 19 metų Rusija gali tapti demokratija. Kol kas ten kaltų nėra, tik ordinai liko išdalyti už tos nakties "žygdarbį", - kalbėjo V.Landsbergis.
Tačiau, anot jo, "pirmuoju testu, ko linkime, gali tapti Lietuvos Seimo ir Vyriausybės kreipimaisi dėl Sausio 13-ąją nukentėjusių atsiprašymo ir kompensacijos".