„Kanceliarijoje per visą mano darbo istoriją buvo skolinami
pinigai - tai buvo įprastas reiškinys. Atrodė normalu žmogui
padėti“, - Vilniaus apygardos teisme (VAT) ketvirtadienį kalbėjo
R.Petkelienė.
„Kada tokia institucija, buvo formaliai viskas daroma. Tai
valdžioje esantys žmonės - prie jų deriniesi. Instrukcijos savo
ruožtu, o valdžia - savo“, - sakė buvusi kasininkė, paklausta, ar
žinojusi, kas jai leidžiama pagal pareigybę.
Ji sakė skolinusi „einamoms išlaidoms“: „Ar jubiliejus koks,
sako „staigiai duok“, surenka pinigus, grąžina atgal“.
„Seimo nariai važiuodavo į komandiruotes, tas avansas būdavo neforminamas, kai žmogus grįždavo, sutvarkydavo tą skirtumą“, - kalbėjo R.Petkelienė.
Anot jos, pinigus skolinosi buvęs Seimo kancleris Arvydas
Kregždė, likęs skolingas 2 tūkst. litų, dabartinis kancleris
Jonas Milerius, taip pat savo ir kitų asmenų vardu pinigus ėmė ir
kanceliarijos Finansų departamento vadovė Danutė Petrauskienė,
kuri esą negrąžino 120 tūkst. litų.
„D.Petrauskienė nusivalė į mane kojas, ir aš likau atsakinga“,
- pareiškė R.Petkelienė. Anot buvusios kasininkės, tai „labai
nesąžininga“ jos atžvilgiu.
Ji užsiminė apie tai, kad D.Petrauskienė galėjo imti pinigus parlamentarui socialdemokratui Česlovui Juršėnui.
„Jos pačios didelė suma. Negaliu tiksliai pasakyti, kam ji
skolinosi dar, nes tiesiog man iki galo nepasakydavo. Jei eiliniams
darbuotojams - atsiųsdavo asmeniškai pas mane“, - sakė
R.Petkelienė.
Buvusios kasininkės teigimu, Seimo kanceliarijoje „instrukcijų
laikymasis buvo formalus - tai buvo daroma dėl Valstybės
kontrolės“. Ji patvirtino, kad kasą tikrinti turinti komisija
pasirašydavo R.Petkelienės jai pateiktą patikrinimo aktą, bet jo
iš tiesų netikrindavo.
Apie kai kuriuos „instrukcijų neatitinkančius“ veiksmus kasoje,
pasak R.Petkelienės, žinojo ir Seimo kanceliarijos Finansų
departamento vadovė D.Petrauskienė, kuri pati esą skolindavosi
„naudodamasi savo padėtimi“ ir ėmė pinigus „valdžiai ir sau
asmeniškai“.
„Nesitikėjau, kad pasibaigs taip, kaip baigėsi. Maniau, kad
gąsdina. D.Petrauskienės vardu buvo baisi skola - galvojau, kad ji
viską kontroliuoja. Netikėjau, kad perduos policijai iki paskutinio
momento. (...) Skyriuje buvo gąsdinimo sistema - buvo gąsdinama
nuolat“, - kalbėjo R.Petkelienė.
VAT ketvirtadienį pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą,
kurioje buvusi Seimo kasininkė ir buvusi Nacionalinės sveikatos
tarybos buhalterė kaltinamos didelės vertės svetimo turto
pasisavinimu, iššvaistymu ir įgijimu apgaulės būdu.
Anot prokurorų, buvusi Seimo kanceliarijos kasininkė R.Petkelienė iššvaistė per 370 tūkst. litų, o juos apgaule įgijo buvusi Nacionalinės sveikatos tarybos buhalterė Olga Goluskaitė.
R.Petkelienė taip pat kaltinama pasisavinusi beveik 70 tūkst.
litų.
Šios lėšos priklausė Seimo kanceliarijai. Beveik pusės
milijono litų grynųjų pinigų kasoje pasigesta 2009-ųjų
birželį.
R.Petkelienė teisme sakė prisipažįstanti iš dalies - dėl
paskolintos O.Goluskaitei, bet ne dėl galimai pasisavintos sumos, ir
verkdama teigė, jog skolinimo O.Goluskaitei laikotarpis buvo „baisus
gyvenime etapas“.
Ji aiškino, jog O.Goluskaitė kėlė pasitikėjimą ir visada
pagrįsdavo prašymus paskolinti pinigų, be to, „įsijungė
žmogiškas faktorius“.
„Tuo pačiu autobusu važiuodavome į darbą. Žmogus kaip mūsų
įstaigos darbuotoja įgijo pasitikėjimą, nebuvo iš gatvės, nebuvo
svetima. Ji atėjo su prašymu paskolinti pinigų, sakė, kad sunki
padėtis. Įsijungė žmogiškas faktorius, pagalvojau kad nieko
tokio, žmogus grąžins. Ir prasidėjo virtinė skolinimosi, aš
labai išgyvenau“, - šluostydamasi ašaras, kalbėjo R.Petkelienė.
„2008 metų pabaigoje ji pasakė, kad 150 tūkst. litų dingo,
skolininkai negrąžino, supratau, kad atsidūriau aklavietėje.
Tikėjau ja kaip savimi ir tikėjau, kad grąžins, ir nepagalvojau,
kad ji manimi manipuliuoja, nepagalvojau nei apie savo šeimą, nei
apie darbuotojus (...) Nežinojau, kad kazino lošia, kad turi tokių
priklausomybių - nežinojau ir niekada neįtariau“, - sakė ji.
O.Goluskaitė teisme taip pat neneigė savo kaltės: „Visiškai
prisipažįstu kalta ir gailiuosi“. Ji atsisakė duoti komentarus
žurnalistams. O.Goluskaitė bus apklausiama kitame posėdyje vasarį.
R.Petkelienė savo ruožtu teigė prisipažįstanti dėl skolintų
O.Goluskaitei pinigų, bet neprisipažįstanti dėl iš kasos paimtų
120 tūkst. litų esą „D.Petrauskienės skolų“, iš kurios apie
pusę sakė grąžinusi iš savo lėšų.
„Be Olgos skolų, buvo apie 120 tūkst. be šimto litų -
D.Petrauskienės skolos. (...) Tikėjau D.Petrauskiene, kad tai tikrai
vietinės reikšmės, kad šitaip su manimi pasielgs, netikėjau. Tų
pinigų nepasisavinau“, - teigė R.Petkelienė.
„Aš nepasisavinau nė vieno lito“, - tvirtino ji.
Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad buvusi Seimo
kanceliarijos kasininkė nuo 2008-ųjų sausio iki 2009-ųjų liepos
neteisėtai perleido O.Goluskaitei kasoje buvusius grynuosius pinigus
- 373,5 tūkst. litų.
Šiuos pinigus kasininkė įvairiomis sumomis, nuo 500 iki 20
tūkst. litų, skolindavo buvusiai Nacionalinės sveikatos tarybos
buhalterei. Ant buhalterinėje apskaitoje nebenaudojamų kasos
išlaidų orderių blankų ar paprasčiausių popieriaus lapų
R.Petkelienė surašydavo skolos raštelius, kurie neturėjo jokios
juridinės galios.
Apie 65,5 tūkst. litų stygius nepagrįstas net minėtais
rašteliais. Dėl to įtariama, kad buvusi parlamento kasininkė šią
pinigų sumą pasisavino 2009-ųjų gegužės-liepos mėnesiais.
Nustačius, kad kasoje iš viso trūksta per 441 tūkst. litų, 2009
metų liepos 17-ąją Seimo kancleris kreipėsi į policiją.
Tyrimo metu nustatyta, kad O.Goluskaitė pusantrų metų nuolat
lankydavosi R.Petkelienės kabinete. Šioji buvo graudinama
pasakojimais apie paskolą butui pirkti, apie moterį apgavusius
verslo partnerius Vokietijoje ar Lenkijoje. O.Goluskaitė kasininkę
ramindavo idėjomis, kaip grąžins nuolat augančią skolą. Tokiu
būdu moteris ir gaudavo pinigus.
Anot R.Petkelienės, buhalterinėje apskaitoje taip pat nebuvo
apskaitytos proginės monetos, pirktos Seimo kanceliarijos užsakymu.
Dvi šias monetas, pasak buvusios kasininkės, įsigijo
D.Petrauskienė, po vieną - Seimo Finansų departamento direktoriaus
pavaduotoja Dalė Špakauskienė ir Seimo kancleris J.Milerius.
„Nežinau, kaip grąžinsiu, dirbsiu - grąžinsiu, jeigu
priteis“, - po posėdžio žurnalistams sakė R.Petkelienė.
Už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą gresia iki 10
metų nelaisvės.