Ar prisiviliosime gandrų su ES parama?

Kadangi šios moters sodyboje stovi gandrų labai pamėgtas lizdas, deja, jau galintis nugriūti, jai kilo mintis, jog į paramą gandralizdžiui atnaujinti ji irgi galėtų pretenduoti.

Deja, pradėjus domėtis šia problema paaiškėjo, kad lengviausias ir patogiausias būdas išlaikyti savo kieme gandrą – ne projektą rengti, o pakviesti į pagalbą kaimyną.

- Sodyboje stovi senas elektros stulpas, kurį dar sovietmečiu dovanojo elektrikai, jame daug metų peri gandrai. Tas stulpas be laidų, tik kaip stiebas gandralizdžiui, tačiau jis jau baigia atgyventi savo amžių. Baisu, kad nenugriūtų. Gandrai čia atskrenda kiekvieną pavasarį, ir nors kaimynystėje yra įrengtas ne vienas gandralizdis, ten jie nestoja, įsikuria pas mane. Taigi, sakau, neprošal būtų tą gandralizdį atstatyti, kaip nors sutvirtinti. Tačiau iš pensijos pinigų tai padaryti per brangu. Girdėjau, kad Europos Sąjunga remia, tik nežinau, kur kreiptis, - pasakojo kretingiškė Ona Benetytė. Ji skaičiusi, kad iš Europos Sąjungos programų pinigų galima suremontuoti seną gandralizdį, todėl ir norėtų sužinoti, kur kreiptis.

Apsnigtoje sodyboje tikrai stovi stulpas su lizdu. Tikėtina, kad ir šį pavasarį gandrai čia atskris. Nebūdami ekspertais negalime pasakyti, kiek metų jis dar galėtų stovėti, tačiau lizdą laikančios metalinės detalės gali būti stipriai surūdijusios, tad situacija nėra visiškai rami. Kur surasti tą dovanų dėdę, kuris sumokėtų už saugią ir jaukią gandrų kaimynystę ateityje?

Lietuvos ornitologų draugija (LOD), kuri turi rūpintis ir, be abejo, rūpinasi pas mus gyvenančiais sparnuočiais, įgyvendina gandrų lizdaviečių išsaugojimo projektą pagal „LIFE+“ programą. Tad nedelsdami ir skambiname į LOD, atsiliepia projekto koordinatorė Aušra Vaitauskaitė.

- Taip, mes kartu su šalies energetikais vykdome gandralizdžių išsaugojimo, jų remonto projektą. Šiam projektui skirtos lėšos bus panaudotos gandralizdžiams ant pastatų stogų sutvarkyti.

Netinkami, sodybų šeimininkams nepatogumų ar net pavojų keliantys lizdai projekto lėšomis bus keičiami į specialias platformas. Prie projekto prisijungę energetikai taip pat tvarkys gandrų lizdus, sukrautus ant veikiančių elektros linijų, kad paukščiai nekenktų elektros perdavimui ar nenukentėtų patys. Deja, nei naujiems gandralizdžiams įrengti, nei stovintiems kitose vietose (medžiuose, ant neveikiančios elektros linijos atramų) atnaujinti lėšų nenumatyta, - ne visai tokio atsakymo, kokio tikėjomės, sulaukėme iš draugijos atstovės A. Vaitauskaitės.

Paklausta, gal Lietuvoje yra daugiau panašių projektų baltųjų gandrų perykloms išsaugoti, projekto koordinatorė sakė apie tokius negirdėjusi.

- Mano žiniomis, mūsiškis projektas Lietuvoje vienintelis, bet, žinoma, yra kitų paukščių išsaugojimu besirūpinančių projektų. Mums pradėjus vykdyti darbus paaiškėjo, kad iš tikrųjų yra gandralizdžių, kurie prašosi remonto, deja, mūsų projektas visko aprėpti neįstengia. Blogiausia, kad už tokius griūvančius gandralizdžius niekas neatsako. Ateityje, tikiuosi, šis klausimas bus keliamas ir problema bus sprendžiama kompleksiškai, - svarstė A.Vaitauskaitė.

Tai, ką daro LOD kartu su energetikais, taip pat puiku. Projekto vykdytojai kreipiasi į gyventojus, kurių namų stogus tebepuošia seni gandralizdžiai, skambinti telefonu (8-5) 2130498, siųsti laiškus elektroniniu paštu lod@birdlife.lt.

Kol gandrai dar neparskridę, atnaujinti lizdus – pats laikas.

Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo departamento Europos Sąjungos fondų valdymo skyriaus vyr. specialisto Kastyčio Gedmino paklausėme, gal vis dėlto yra programų, kuriose gyventojai, sodų bendrijos ar kaimo bendruomenės galėtų pretenduoti į paramą gandralizdžiams įrengti ar atnaujinti. Valdininkas patikino, jog sisteminio rėmimo iš ES struktūrinių fondų šioje srityje nėra.

- Tai, ką daro ornitologai su skirstomaisiais tinklais, yra vienkartinis projektas pagal „LIFE+“ programą. Į ją gali pretenduoti bet kuri nevyriausybinė ar net vyriausybinė organizacija, tie projektai remiasi geriausiais aplinkosaugoje praktikuojamais pavyzdžiais. Minėtas projektas Lietuvoje vienintelis, - sakė K.Gedminas.

Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius laikraščio skaitytojai patarė pagalbos ieškoti rajono, kuriame ji gyvena, savivaldybėje.

- Kiekviename rajone yra aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos, jos gali būti naudojamos ir tokiems tikslams. Reikėtų susirasti organizaciją, kuri sutiktų oficialiai atnaujinti lizdą, nurodytų darbų kainą, o tada kreiptis į savivaldybės administraciją. Tarybai, skirstančiai lėšas, būtų parengtas atitinkamas projektas, beliktų laukti jo patvirtinimo, - vieną kelių įvardijo gamtininkas S. Paltanavičius.

Žinant, kokia sparta darbuojamasi rajonų tarybos, šį pavasarį parskrisiantys gandrai naujo lizdo O. Benetytės kieme tikriausiai dar nepamatys. Tad skyriaus vedėjas pasiūlė kitą, daug paprastesnį, nuo senų senovės praktikuojamą, pavadinkime, liaudišką būdą.

- Kaime tokie klausimai sprendžiami daug paprasčiau. Pora kaimynų lizdą gandrams gali įrengti už gerą žodį. Galima su vietos jaunimu tartis, su medžiotojais, galimybių yra visokių. Ir man pačiam ne kartą teko kelti gandralizdžius. Jeigu kas būtų paklausęs, kiek kainavo, nežinočiau, ką atsakyti. Nieko nekainavo, - sakė S.Paltanavičius.

Beje, ornitologų ir energetikų vykdomame projekte vienas gandralizdis atsieina 500-2000 Lt.

LOD duomenimis, Lietuvoje kasmet peri apie 13 tūkst. baltųjų gandrų porų, tuo tarpu kai kuriose Vakarų Europos šalyse jie skaičiuojami vos dešimtimis. Manoma, jų skaičiaus gausėjimui Lietuvoje teigiamos įtakos turėjo kolūkinės žemės ūkio sistemos sunykimas, buvusių melioruotų plotų užmirkimas. Tačiau žemės ūkiui vėl intensyvėjant, procesas gali pasukti tokia kryptimi, jog kitų šalių likimo sulauksime ir mes.

Gandrai – ne tik gražūs, bet ir keistoki paukščiai. Ne kiekvienas įrengtas lizdas jiems patinka. Ir mūsų skaitytoja Ona Benetytė pastebėjo, kad savame kieme gandrų sulaukia kiekvieną pavasarį, o pas kaimynus neatskrenda. Praėjusį pavasarį gandras galbūt supainiojo ir nutūpė į greta susuktą šarkos lizdą – triukšmadarė beregint kibo ilgasnapiui į sprandą ir išvijo lauk.

Viename Mažeikių rajono kaime gyventojams niekaip nepavyko nuvyti gandrų nuo gyvenamojo namo kamino. Kaminų aplinkui pilna, o gandrai kažkodėl įsitaisė tik ant vieno jų. Gandralizdžio žabai nuo žiežirbų buvo užsidegę, teko nuo kamino nukraustyti visą lizdą, tačiau gandrai toje pačioje vietoje susinešė naują.

Žemaičių Kalvarijos miestelio sodyboje stovėjo nudžiūvęs medžio stuobrys, o jo viršuje – gandralizdis. Baimindamiesi, kad supuvęs medis nenulūžtų, gyventojai stuobrį pašalino, o jo vietoje įkasė stulpą su platforma viršuje. Tačiau naujasis statinys gandrams kažkodėl nepatiko. Tuo metu Žemaičių Kalvarijoje lankėsi gamtininkas a. a. Česlovas Kudaba, žmonės jam ir išdėstė problemą. Profesorius patarė prisiminti, kokio aukščio buvo medis, tokį ir stulpą įkasti. Tad kitą pavasarį naujajame gandralizdyje snapais tarškino naujakuriai.