2007 metais, dalyvaudamas savivaldybių tarybų rinkimuose, jis
nurodė turintis privalomo registruoti 449 tūkst. litų vertės
turto, dar 135 tūkst. litų sudarė politiko piniginės lėšos,
penktadienį rašo dienraščiai „Kauno diena“ ir „Vilniaus diena“.
Didžiąją dalį D.Kreivio turto - daugiau kaip 4,81 mln. litų -
tuo metu sudarė vertybiniai popieriai.
Tačiau po poros metų ministro kėdėje paskelbta, kad D.Kreivio
turtai išaugo dešimtimis kartų, iki 170 mln. litų.
Socialdemokratai ketina kreiptis į Vyriausiąją tarybinės etikos komisiją (VTEK), prašydami išsiaiškinti, ar ūkio ministras D.Kreivys laiku ir tinkamai pateikia deklaracijas.
Savo ruožtu, premjeras Andrius Kubilius
įsitikinęs, jog ūkio ministras nesinaudoja
pareigomis, kad darytų įtaką savo turtui, sako ministro pirmininko
patarėjas Virgis Valentinavičius.
„Premjeras mano, kad ministras paneigė žiniasklaidos pranešimus
apie staigų praturtėjimą. Premjeras yra įsitikinęs, kad ministras
nesinaudoja savo pareigomis, kad darytų įtaką savo buvusiam
turtui“, - premjero poziciją BNS penktadienį perdavė
V.Valentinavičius.
2009 -aisiais, jau dirbdamas ūkio ministru, D.Kreivys
Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) deklaravo
išpardavęs nemažai savo valdytų įmonių akcijų. Didžiausio
sandorio vertė tesiekė 25 tūkst. litų - už tokią sumą D.Kreivys
neįvardytam fiziniam asmeniui pardavė baldų gamyba nuo 1997 metų
besivertusios bendrovės „Baldenis“, kuris vėliau bankrutavo,
akcijas.
Kiti D.Kreivio sandoriai dar menkesni - jų vertė esą siekė iki
5 tūkst. litų. Už tokias sumas ministras atsikratė bendrovių
„Saldo partneriai“, „BFH“ ir „Stamija“ akcijų. Pirkėjai - vėl
neįvardyti fiziniai asmenys.
„Prievolė teikti uždarųjų bendrovių akcininkų sąrašus
atsirado tik 2010 metų pradžioje, o „BFH“ ir „Baldenis“ bankrutavo
iki nustatyto akcininkų sąrašų pateikimo termino“, - paaiškino
Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius.
Tuoj po „BFH“ bankroto ir „Baldenio“ gyvenimui artėjant į
pabaigą, baldų rinkoje sušvito nauja žvaigždė - bendrovė „Balt
Furn“. Šiai įmonei vadovauja D.Kreivio pusbrolis Arūnas Kreivys.
„Balt Furn“ naudojasi interneto svetaine balticfurniture.lt. Šis
adresas iki bankroto priklausė „BFH“. „Balt Furn“ net nepasivargino
perdaryti „BFH“ logotipo.
Žlugęs „Baldenis“ paliko beveik 5,89 mln. litų skolų, iš jų
358 tūkst. litų - skola Valstybinei mokesčių inspekcijai, o „BFH“
mokestinės nepriemokos nepaliko. Naujai sukurtas baldų verslas su
„Balt Furn“ vėliava mokesčius moka tvarkingai.
Inspekcija tvirtina kol kas nematanti vadinamojo fenikso sindromo
požymių ministro šeimos versle.
Dar vienas D.Kreivio sandoris - bendrovės „Stamija“ akcijų
pardavimas. Nenurodytą kiekį įmonės akcijų ministras 2009 metais
sausį už vos 4 tūkst. litų perleido neįvardytam fiziniam
asmeniui, kaip ir „Baldenio“ bei „BFH“ atvejais. Tiesa, „Stamija“
nebankrutavo. Priešingai - ji tapo labai stambia žuvimi Lietuvos
verslo vandenyne.
Kaip tik ši bendrovė tapo pagrindine (apie 40 proc.) tinklo
„Moki-veži“, valdančios 25 prekybos centrus ir parduotuves visoje
šalyje ir esą sukrovusio turtus D.Kreivio šeimai, akcininke.
Ministras neatskleidžia, kam pardavė „Stamijos“ akcijas. To nežino
ir valstybė - Registrų centro atstovo A.Petrošiaus teigimu,
„Stamija“ savo akcininkų sąrašo nepateikė, nors privalėjo tai
padaryti.
Ūkio ministras Dainius Kreivys
kategoriškai paneigė, kad turi 170 mln. litų vertės turto. Anot
jo, tokie skaičiavimai yra „susapnuoti“, o tikroji jo turto vertė
siekia apie 800 tūks. litų.
Tai D.Kreivys pareiškė trumpoje spaudos konferencijoje
penktadienį. Jis teigė neketinantis bylinėtis su dienraščiu
„Ekonomika“, paskelbusiu, kad ministras turi 170 mln. litų vertės
turto.
D.Kreivys penktadienį išplatintame pareiškime teigė, kad jam
priklausiusias didžiausios apdailos ir statybinių medžiagų
prekybos tinklą „Moki-veži“ valdančios įmonės „Makveža“
akcininkės bendrovės „Stamija“ akcijas pardavė savo motinai
Florentinai Kreivienei.
„Šiuo metu neturiu jokių akcijų, jokių vertybinių popierių,
netgi investicinių portfelių vienetų. Įmonės, kurių akcininku
esu buvęs ar kurių akcininkais yra mano artimieji, niekada nebuvo
proteguojamos, nedalyvavo jokiuose projektuose ir negavo jokios
paramos“, - pranešime teigė D.Kreivys.
Anot ūkio ministro, jo motina yra ir buvo verslo įmonių akcijų
valdytoja nuo 2002 metų - dar prieš jam tampant ministru 2008-ųjų
pabaigoje.
Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateiktoje 2009 metų
deklaracijoje D.Kreivys nurodė, kad „Stamijos“ akcijas pardavė 2009
metų sausį už 4 tūkst. litų.
Akcininkus slepia ir „Saldo partneriai“ - dar viena įmonė,
kurios akcijas nežinia kam pardavė D.Kreivys.
Ministras pernai VTEK nepateikė interesų deklaracijos.