Seimo komiteto pirmininkas suabejojo, ar teisingai elgiamasi, kai
įvairiems klubams ir draugijoms išnuomojami upių ruožai
mėgėjiškai žūklei rengti. Anot parlamentaro, keista, kad
išnuomojamos ir ichtiologiniuose draustiniuose esančios upės. Be
to, esą sudaromos nelygios sąlygos gyventojams, kadangi leidimus jie
turi pirkti iš upę nuomojančių klubų ir draugijų.
J.Šimėnas atkreipė dėmesį į žūklės klubą „Merkys“,
kuriam, Aplinkos ministerijos duomenimis, išnuomota 60 hektarų
Merkio Šalčininkų rajone iki 2017 metų.
V.Adelšinas sako, kad J.Šimėno dėmesys šiam klausimui kelia
nuostabą, kadangi „Merkys“ įstatymų nepažeidžia.
„Pajutome, kad domimasi ne bendrai problema Lietuvoje, o klubu.
Klubu J.Šimėnas gali domėtis tik dėl to, kad klubas visur aktyviai
dalyvauja veikloje, kuri prieštarauja hidroelektrinių statymui, ir
projektams, kuriuos J.Šimėnas remia. Iš šalies žiūrint atrodo,
kad čia yra asmeninis sąskaitų suvedinėjimas“, - BNS teigė jis.
Anot V.Adelšino, klubas visuomet pasisako esantis prieš upių
tvenkimą, kadangi, jo nuomone, tai daryti lygumų krašte yra
neracionalu.
„Tai J.Šimėnui nelabai patinka, nes jis stumia tą
atsinaujinančių energijos išteklių įstatymą, kuriame bet kuria
kaina nori padidinti išgaunamos elektros energijos kiekį iš
Lietuvos upių hidroenergetikos. Mes manome, kad taip jis bando su
mumis susidoroti“, - sakė „Merkio“ vadovas.
„Jei jam kada ir pavyktų ir pasikeistų situacija ir
hidroelektrines pradės jie statyti, o būtų upės nuomininkai, jie
ateityje bus papildomi priešai“, - kalbėjo V.Adelšinas. Jis
pridūrė, kad hidroelektrinę norima statyti ir ant klubo žvejybai
naudojamos Merkio upės.
Anot jo, vadinamoji upių ruožų nuoma iš tiesų suteikia teisę
tik turėti žūklės plotą, bet nieko daugiau: „Mes ne nuomojame, o
administruojame žvejybą šitame vandens telkinyje, kitų jokių
teisių mes neturime, tai nėra žemės sklypas išnuomotas“.
Be to, pasak „Merkio“ vadovo, klubas rūpinasi upe, ko nedaro
Aplinkos ministerija.
„Jokiu būdu mes ne prieš, jei visą tą turtą valdytų
valstybė, bet tegu ji ir prižiūri. Jei Aplinkos ministerija
galėtų prižiūrėti upę taip kaip mes, mes pačiai ministerijai
galėtume sumokėti už tą darbą. Jei mes žvejojame upėse, ir jose
nėra žuvies, nėra tvarkos, pristatyta vilų, prišiukšlinta ir
niekas neprižiūri, atsiranda privati iniciatyva“, - aiškino jis.
V.Adelšino teigimu, iš upės ruožo nuomos joks klubas nesipelno
- priešingai, tenka įnešti ir savo lėšų: „Turi būti idėjinis
žmogus ir faktiškai ufonautas, kad išsinuomotum upę ir
užsiiminėtum, nes tai kainuoja daug nervų, savo pinigų“.
Anot jo, klubo biudžetas yra 20 tūkst. litų per metus - po 10
tūkst. litų surenkama pardavus licencijas žvejybai ir iš klubo
narių.