Ne veltui Tuskulėnų mokyklos reitingai bendroje Lietuvos mokyklų skalėje pagal įstojimo į aukštųjų mokyklų skaičių yra labai aukšti ( 2008 m. žurnalo „Veidas“ sudarytuose reitinguose buvome 24 Lietuvoje). Tačiau mokykloje tvyranti demokratinė atmosfera, kūrybinė nuotaika, ją palaikanti kūrybinga administracija ir stiprios formalaus bei neformalaus meninio ugdymo tradicijos – štai priežastys, laikančios mokinius šiame mikropasaulyje, iš kurio tik labai nedaugelis pereina į kitas mokyklas. Dažnas čia mokosi visus dvylika metų ir net nenori pagalvoti apie išėjimą kitur.
Meninio ugdymo tradicijos mokykloje labai senos. Sustiprintas dailinis ugdymas jau 40 metų suteikia galimybes moksleiviams mokytis grafikos, skulptūros, dizaino, tapybos, piešimo, dailės istorijos pagrindų, juos plėtoti ir panaudoti gyvenime. Tam mokykloje yra įkurti specialūs dailės kabinetai, dirbtuvės su keramikos krosnimis, grafikos darbų spaustuvės įranga.
Nuolat veikiančios parodos, tarpinės kūrybos darbų peržiūros vyksta ne prasčiau kaip Dailės Akademijoje. Ne veltui šio straipsnio autorės dukra, dabar jau Dailės Akademijos tapybos magistrė, nė kiek nenustebo, tapusi studente, kai reikėjo itin daug dirbti artėjant studentų darbų peržiūrai – tai jai buvo pažįstama iš dvylikos metų mokymosi patirties Tuskulėnų vidurinėje mokykloje.
Neseniai baigėsi jaunųjų tuskulėniečių dailės darbų paroda III Seimo rūmuose. Joje įvairiomis spalvomis šildė žiūrovų širdis tiek tapybos, tiek piešimo, tiek grafikos, skulptūros ir dizaino darbai. Atsiliepimai kuo šilčiausi. Rūpestingi dailės mokytojai įsipareigojo surengti parodą ir LR Vyriausybėje vasario 2 d. Vaikų nuoširdumas, tikėjimas, kad viskas ateityje tik gerės, taip akivaizdžiai atsispindintys jų darbuose, užburia savo naivumu ir nuteikia pozityviems darbams. Jeigu vyriausybė (pasak vieno filosofo) rūpinsis vaikais, pensininkais ir neįgaliaisiais – galima bus kalbėti apie tikrai civilizuotą demokratinę valstybę. Grandininė reakcija, pradėta pačių mažiausių kūrybinio proceso dalyvių, siekia valstybės „didžiuosius“, kurių rankose šių ir jų pačių vaikų gyvenimo kokybės kūrimas. Lietuvą, kokia ji dabar yra, prikelti galėtų kūrybiška visuomenė, sutelkianti jėgas į dvasingumą, vertybių ugdymą, meno kaip renesansiškos jėgos populiarinimą.
Grįžtant į mokyklos aplinką, būtina paminėti, jog mokytojų – dailininkų kuriamas mokyklos kūrybos pasaulis suformavo tokį traukos lauką, kad į meną linkusių moksleivių – jaunų asmenybių poreikiai išplito, sudarydami sąlygas kurtis mokykloje ir kitiems menams: šokiui, teatrui, muzikai.
Tuskulėnų šventovėje Šokio mūza jau 40 metų surenka kasmet visus mylinčius šį meną mokytis pramoginių ir sportinių šokių. Šokių šventės – kasmetinė mokyklos puošmena. Dažnas mokyklos absolventas prisimena ir tradicinę dailės-šokių šventę „Vaivorykštė“, kurios metu jaunieji mokyklos dailininkai tapo konkurse dalyvaujančias šokių poras ir po to surengia dailės darbų parodą.
Penkiolika metų mokykloje veikia Tuskulėnų Vaikų Teatras, turintis savas tradicijas, didelį pastatymų bagažą, įspūdžių archyvą iš įvairiausių Lietuvos ir užsienio vaikų ir jaunimo teatrų festivalių bei kūrybinių laboratorijų. Šiuo metu mokyklos teatre per 40 dalyvių nuo 10 iki 19 metų, kurie ne tik stato spektaklius, bet ir gilinasi į teatro meno pasaulį, lanko ir analizuoja profesinių teatrų pastatymus, patys organizuoja šventes, praveda workshop‘us ir seminarus. Teatras dalyvauja įvairiuose projektuose, kurie tapo tradiciniais. Štai dailės-teatro projektas jau septynis metus iš eilės atidaro dešimtokų skulptūrų parodą, kurios metu pristatomi ir specialiai pastatyti plastikos spektakliai, o kiekvieną pavasarį rengiama prevencinė teatrinių improvizacijų šventė „Melpomenė kviečia“ tapo respublikine, ragindama moksleivius kurti teatrines improvizacijas, analizuojant smurto, netolerancijos, visuomenės ydas gimdančias priežastis ir ieškant jų sprendimo būdų meninėmis išraiškos priemonėmis.
Prieš dešimt metų mokykloje įsikūrė choras, kurį lankyti yra didelė garbė, jis jau turi savo tradicines stovyklas, pasirodo ne tik mokykloje, bet Operos Baleto arba Šokio teatre su puikiais miuziklų pastatymais, parengtais koncertais. Štai jau šią žiemą choras pakvietė visuomenę į teatralizuotą koncertą „Kalėdinė pasaka“, kurį parodė prie Čiurlionio Menų gimnazijos įsikūrusiame Šokio teatre. Mokykloje veikia ir mažųjų choras, kuris gruodžio mėnesį rodė nuostabią miuzikinę pasaką „Meškio Kalėdos“.
Meninis ugdymas – galinga jėga, mokinio pasaulio formavimui daranti apčiuopiamą įtaką. Ir kai ši kurianti jėga yra palaikoma administracijos, ji tampa realia kūrybine jaunos asmenybės ugdymo priemone.