Seimo Antikorupcijos komisijos surinkta medžiaga rodo, kad
neskelbiamos derybos vyko daugelyje ministerijų, tačiau keliose iš
jų toks pirkimo būdas sukėlė įtarimų.
Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas BNS
sakė, kad pirkimas neskelbiamų derybų būdu yra pernelyg paplitęs
ir juo piktnaudžiaujama.
„Toks pirkimo būdas turėtų būti naudojamas tik išskirtinais
atvejais, bet ministerijos ir kitos perkančios organizacijos jį
naudoja kaip labai populiarų. Tuo yra piktnaudžiaujama“, - teigė
tarnybos vadovas.
Jis tvirtino, kad Viešųjų pirkimų tarnyba tokius atvejus
nagrinėja itin kruopščiai.
„Be abejo, šis būdas pernelyg paplitęs, anksčiau buvo labai
toleruojamas ir mažai kas tikrindavo. Nuo pernai mes skiriame
ypatingą dėmesį neskelbiamoms deryboms, stengiamės patikrinti
visus atvejus“, - teigė Ž.Plytnikas.
BNS turimi dokumentai rodo, kad Žemės ūkio ministerija
2009-2010 metais neskelbiamų derybų būdu vykdė 19 pirkimų.
Užpraėjusių metų balandį ji už 560 tūkst. litų pirko
mėsos konservų skardinėse. Nurodoma, kad šis pirkimas vyko pagal
įstatymo straipsnį, kai neskelbiamas derybas leidžia rengti, jeigu
pirkimas yra neišvengiamas ir skubus dėl įvykio, kurio perkančioji
organizacija negalėjo numatyti.
Taip pat Žemės ūkio ministerija neskelbdama derybų pirko
nemažai viešinimo paslaugų žiniasklaidoje.
2009 metų lapkritį „Valstiečių laikraščiui“ skirta 392
tūkst. litų už „informacinės medžiagos parengimą ir
publikavimą“, už vaizdo medžiagos paskelbimą 211 tūkst. litų
sumokėta naujienų portalui delfi.lt.
Tų pačių metų lapkričio mėnesį buvo sudarytos sutartys dėl
informacinės medžiagos rengimo ir skelbimo su regioninėmis radijo
stotimis „Spindulys“ ir „Pulsas“, atitinkamai už 11,720 tūkst. litų
ir 13,890 tūkst. litų, taip pat - 33,443 tūkst litų vertės
sutartis su dienraščiu „Verslo žinios“ bei 71,728 tūkst. litų
vertės sutartis su žurnalu „Mano ūkis“.
Praėjusių metų balandį ministerija taip pat neskelbiamų
derybų būdu su dienraščiu „Lietuvos rytas“ sutarė dėl
informacinės medžiagos apie Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m.
programą ir jos įgyvendinimą bei kitas žemės ūkio aktualijas
rengimo ir publikavimo. Bendra sutarties vertė buvo numatyta 930
tūkst. litų.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, ši suma turėjo būti
išdėstyta per trejus metus. Tačiau iki praėjusio gruodžio
sumokėjus 209,5 tūkst. litų, esą nutarta sutarties nepratęsti.
Panašios sutartys buvo sudarytos ir su „Lietuvos žiniomis“
(numatyta 360 tūks. litų, iki metų pabaigos sumokėta 65,9 tūkst.
litų), „Lietuvos ryto“ televizija (numatyta 600 tūkst. litų,
sumokėta 192 tūkst. litų), interneto svetaine manoukis.lt (numatyta
300 tūkst. litų, sumokėta 89,7 tūkst. litų), interneto portalu
bernardinai.lt (numatyta 150 tūkst. litų, sumokėta 30,5 tūkst.
litų), interneto svetaine lrytas.lt (numatyta 360 tūkst. litų,
sumokėta 70,3 tūkst. litų), interneto portalu alfa.lt (numatyta 345
tūkst. litų, sumokėta 87 tūkst. litų), naujienų portalu delfi.lt
(150 tūkst. litų), televizijos kanalu LNK (numatyta 1,7 mln. litų,
sumokėta 476 tūkst. litų).
Ministerija nurodo visais šiais atvejais pirkimų neskelbusi ir
pirkusi iš vieno konkretaus šaltinio, remdamasi įstatymo nuostata,
kad neskelbiamos derybos gali vykti, „jeigu dėl techninių ar
meninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su
išimtinių teisių apsauga, prekes patiekti, paslaugas pateikti ar
darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas“.
Tačiau dabar Antikorupcijos komisijai Žemės ūkio ministerija
tvirtina, kad pasibaigus vienerių metų sutartims priimtas sprendimas
jų nepratęsti ir esą pradėtas visų šių paslaugų pirkimas
atviro konkurso būdu.
Kai kurie iš minėtų ministerijos pirkimų neskelbiamų derybų
būdu jau sulaukė Viešųjų pirkimų tarnybos dėmesio.
Sutartis dėl paslaugų pirkimo iš radijo stočių „Pulsas“,
„Spindulys“ ir žurnalo „Mano ūkis“ nagrinėję tarnybos specialistai
konstatavo, kad sprendimai pirkti iš vieno konkretaus šaltinio buvo
nepagrįsti, jie neatitiko įstatyme numatytų reikalavimų ir
pažeidė skaidrumo bei lygiateisiškumo principus.
Anot tarnybos išvados, informacinę medžiagą rengti ir skelbti,
publikuoti galėtų bet kuris kitas leidinys, radijo ar televizijos
stotis.
Trimis ištirtais atvejais Viešųjų pirkimų tarnyba pripažino
sandorius niekiniais bei negaliojančiais, rekomendavo sutartis
nutraukti ir organizuoti viešuosius reikiamų paslaugų pirkimus.
Neskelbiamų derybų praktika paplitusi ir kitose ministerijose.
Aplinkos ministerija tokiu būdu 652 tūkst. litų skyrė
periodinio leidinio apie aplinkosaugą leidybai, 3,4 mln. litų -
internetiniam portalui „Grynas“ įdiegti, 1,19 mln. litų - radijo ir
televizijos laidoms apie gamtos apsaugą, dar 1,19 mln. litų -
darnios plėtros ir klimato kaitos aktualijų sklaidai per
nacionalinį transliuotoją.
2,4 mln. litų be viešo konkurso skirta pažintinėms laidoms
apie Lietuvos gamtą kurti. Kaip pranešė pati Aplinkos ministerija,
nacionalinis transliuotojas turėtų sukurti ne mažiau kaip šešis
filmus po 25 minutes ar ilgesnius ir surengti filmų festivalį pagal
projektą „Neklausk, ką tau gali duoti gamta, paklausk, ką gali
duoti tu?“.
Per pusę milijono litų Aplinkos ministerija skyrė darnios
urbanistinės plėtros aktualijų priedui jau egzistuojančiame
periodiniame leidinyje parengti.
Visais minėtais atvejais ministerija teigia neskelbiamas derybas
surengusi po projekto konkurso su laimėtoju.
Viešųjų pirkimų įstatyme tokia galimybė numatyta. Pagal jį,
neskelbiamų derybų būdu paslaugos taip pat gali būti perkamos po
projekto konkurso, vykdyto laikantis šio įstatymo nustatytų
reikalavimų, iš konkurso laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju
atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai.
„Neskelbiamos derybos yra viešųjų pirkimų galutinė stadija.
Paprastai kalbant buvo buvo viešasis pirkimas, per 20 dalyvių,
šešios dalys. Kiekvienai daliai buvo išrinktas nugalėtojas
komisijos balsavimu, tada kiekvienos iš tų dalių laimėtojas
kviečiamas į ministeriją ir vykdomos neskelbiamos derybos - jie yra
nurodę sumą, už kurią gali įgyvendinti projektą, tai derybos
skirtos tą sumą dar kažkiek sumažinti“, - BNS aiškino aplinkos
ministro atstovas spaudai Tomas Beržinskas.
Dar beveik 4 mln. litų Aplinkos ministerija skyrė įgyvendinti
projektą „F-LY Lithuania“ Lietuvos ekspozicijos pasaulinėje parodoje
„EXPO 2010“.
Šiuo atveju, pasak ministerijos, konkursas neskelbtas dėl laiko
stokos. Nusprendusi, kad Lietuva turi dalyvauti pasaulinėje parodoje
Šanchajuje, Vyriausybė delsė skirti tam finansavimą. Nutarimas
dėl 4,5 mln. litų skyrimo priimtas tik praėjusių metų sausį,
parodos atidarymas buvo numatytas gegužės 1-ąją.
„Norint spėti įrengti paviljoną ir ekspoziciją reikia apie 5-6
mėnesių, todėl nupirkti projekto įgyvendinimo paslaugas atviro,
riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais nėra galimybių“, -
dėstė ministerija.
Panašiais argumentais kaip Žemės ūkio ministerija sprendimą
socialinę reklamą transliuoti per konkretų TV kanalą aiškino ir
Susisiekimo ministerija.
Jos teigimu, vaizdo filmai saugaus eismo tema rodyti per šį
kanalą, nes jis transliavo pasaulio vyrų krepšinio čempionatą.
Už šią paslaugą sumokėta 169,4 tūkst. litų.
Apklaususi tik vieną tiekėją praėjusių metų spalį
Susisiekimo ministerija taip pat pirko paslaugą surengti saugaus
eismo informavimo kampaniją už 195 tūkst. litų.
Remdamasi tuo pačiu įstatymo straipsniu, kai dėl techninių ar
meninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su
išimtinių teisių apsauga, galima paslaugą pirkti neskelbiamų
derybų būdu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija už 600
tūkst. litų iš bendrovės „Nevda“ pirko socialinės paramos šeimai
informacinės sistemos (SPIS) priežiūros ir vystymo paslaugas.
Anot ministerijos kanclerio Valdo Rupšio, ši įmonė sukūrė ir
ministerijoje bei visose savivaldybėse įdiegė SPIS.
Užsienio reikalų ministerija neskelbiamų derybų būdu pernai
spalį pirko diplomatinio pašto gabenimo paslaugą. Per trejus metus
už ją ketinama sumokėti 650 tūkst. litų.