R.Pakso bausmės nauda Lietuvai

Arkadijus Vinokuras
Kai kurie dalykai nedingsta iš gyvenimo nors tu ką. Pavyzdžiui, prigimtinė nuodėmė – pasak Bažnyčios. Kad ir ką darytum, kaltas, ir viskas. Jokio senaties termino. R.Pakso bausmė – viena iš tokių istorijų. Konstitucijos dvasia, pasak Seimo nario “tvarkdario” V.Mazuronio, remiantis, nubaustas amžinai pragaro ugniai.
Daugiau nuotraukų (1)
Tačiau R.Paksas, Europos Žmogaus Teisių Teismo ne vienbalsiu sprendimu, lyg Feniksas iš pelenų atgijo. Seimo pirmininkės I.Degutienės nurodymu R.Pakso bausmė kaip bausmė permesta Vyriausybei. Pastaroji turės kažkaip perkirsti šį Gordijaus mazgą. Vienintelis būdas tai padaryti konstruktyviai - kankinti tą mazgą kuo ilgiau. Maždaug iki 2012-ųjų Seimo rinkimų, kai šaukštai R.Paksui jau būtų po pietų.
Iš teisingumo ministro R.Šimašiaus, pasakiusio, kad „sprendimus reikia priimti operatyviai, bet tikrai nereikia lėkti kaip akis išdegus, spekuliuoti dabar dėl įvairių variantų būtų per drąsu, nes klausimas yra sudėtingas doktrinos prasme“, tokia pozicija (ieškant blogų norų) lyg ir išplaukia.
EŽTT per pusę metų reikia pateikti tik veiksmų planą, kaip Lietuva spręs šią problemą.. Bet ką daryti, kai jau dabar aišku, kad santykiai tarp Lietuvos Konstitucijos ir Europos Žmogaus teisių konvencijos - nekokie? Tikras kultūrų susidūrimas!
Šią konfrontaciją iliustruoja klausimas vieno Švedijos kalėjimo direktoriui, kodėl internuotiems (jie nevadinami kaliniais) kalėjime tokios puikios gyvenimo sąlygos, kad vietinis lietuvis ten patekęs, net nesvajoja iš ten išeiti. Atsakymas: „Pats laisvės atėmimas yra skaudi bausmė. Kam dar tą žmogų kankinti baisiomis gyvenimo sąlygomis kalėjime?“. Štai koks tas „prakeiktas vakarietiškas dekadentiškas humanizmas su savo teisės ir teisingumo samprata“, nieko nepasakysi.
Taigi, amžina katalikiška bausmė už priesaikos sulaužymą ar tik penkeri metai? Beje, kur dingo tie penkeri metai? Jeigu Konstitucinis Teismas būtų apribojęs bausmę iki 10 metų, R.Paksas liktų nieko nepešęs Strasbūre. Kur teisybė? Seimo narys S.Stoma atsėdėjo dalį savo bausmės, dalį po malonės prašymo sutrumpino prezidentas, o dabar jis jau Seimo narys. Seimo narys A.Sacharukas, balsuodamas tik n +1 kartą svetima Seimo nario kortele, liko Seime. Dvigubų ir trigubų standartų šalelė, ta Lietuva.
Klausimas partijos “Tvarka ir teisingumas” frakcijos Seime seniūnui V.Mazuroniui: ką reiškia tyčiojimasis iš teiginio „Konstitucijos dvasia“? Gal leiskime pasisakyti teisės ekspertams?
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Egidijus Šileikis straipsnyje „Konstitucijos dvasia: idėja fiks, „juodoji“ technologija ar išgryninta teisė?“, rašo apie pašalinto prezidento pakartotino kandidatavimo į valstybės vadovus galimybes: „Metodologija ir kartu tarsi nauja Konstitucijos šaltinio samprata įžiebė atvirą tam tikrų politikų (ir, deja, netgi teisininkų) nepasitenkinimą. Esą Konstitucinis Teismas ėmėsi vadovautis... dvasiomis! <…> Atsižvelgiant į tai svarbu konceptualiai įsigilinti į Konstitucijos dvasios idėją, analizuoti ją teisinių (teisminių) aiškinimo metodų požiūriu ir pagal „pritaikymo“ galimybę.“
Kitaip tariant, teismo sprendimas gali remtis ir turi remtis tokiais principais, kaip teisingumas, teisėtumas, sąžiningumas, nekalbant jau apie sistemingumą. Ir ratio legio – motyvus.
Taip pat siūlau V.Mazuroniui pasiskaityti vieną įtakingiausių Apšvietos epochos filosofų Ch. de Montesquieu veikalą „Apie įstatymų dvasią“. Jo idėjos darė įtaką ir Vakarų, ir JAV konstitucijoms. Šį veikalą filosofas rašė 17 metų. Tikiuosi, kad V.Mazuroniui ir jo kolegoms tiek metų neprireiks šį veikalą perskaityti. Taip pat tų idėjų nulemtą 1791 gegužės 3-osios Konstituciją - pirmąją Europoje Lenkijos Karūnos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos Konstituciją.
Jos VI skyriuje irgi kalbama apie prieštaravimus Konstitucijos dvasiai. Derėtų taip pat prisiminti 1949 m. vasario 16-osios Lietuvos laisvės kovos Sąjūdžio Tarybos priimtos Sąjūdžio Deklaracijos. Joje buvo numatyta, atkūrus Nepriklausomybę, kol bus išrinktas naujas Seimas ir priimta nauja Konstitucija, remtis 1922 m. Konstitucijos dvasia. Tad iš ko pikdžiugiškai tyčiojasi ponas V.Mazuronis?
Apskritai pastarosiomis dienomis V.Mazuronis tapo pačiu aršiausiu žmogaus teisių gynėju Lietuvoje. Todėl, dar vienas klausimas šiam “tvarkiečiui” - ar vis dar esate pasiruošęs ginti P.Gražulį, pasisakantį žodžiais ir chuliganiškais veiksmais prieš seksualinių mažumų teises, kurias gina ta pati Europos Žmogaus teisių konvencija? Gal keisite savo neapykantos politiką jų atžvilgiu ir pagaliau leisite prokuratūrai užsiimti P.Gražuliu?
“Tvarkdarių” vienas iš pagrindinių arkliukų dabar kaip tik ir yra kaltinimai į kairę ir dešinę už dvigubų standartų naudojimą. Akį rėžia ir bandymas pasinaudojant EŽTT teismo išvada, teigiant apie kažkokį visišką R.Pakso “išteisinimą”, nors apie tai EŽTT net neužsimena. Taigi, šį kartą pasisakė ne “tvarkdarių” politikų prie kryžiaus kalamas Lietuvos Konstitucinis Teismas, bet Europos Žmogaus Teisių Teismas. Ar ir EŽTT bus apkaltintas dvigubais standartais?
Beje, kaip ten su nepasitikėjimu teisine valstybe ir pagarba teismo sprendimams, ponai “tvarkdariai”? Juk kaip tik teisingas ir sąžiningas E.Kūrio sprendimas leido nuteistam už šmeižtą 2004 metais V.Mazuroniui tapti Seimo nariu. Mat pastarasis kaip tik tuo laiku apskundė teismo sprendimą Apeliaciniam teismui, todėl teistumas dar nebuvo įsigaliojęs.
E.Kūris, nors ir spaudžiamas, bet priėmė V.Mazuronio priesaiką. Vėliau Apeliacinis teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą. Ir dar: R.Pakso reikalavimuose EŽTT buvo ir reikalavimas apmokėti advokatų išlaidas. Kokias? Kiek pamenu, Lietuvoje jį gynusi advokatų kontora pareiškė, kad už gynybą ims tik simbolinį vieną litą?
Neapsiimu spėlioti, kaip pastarojo grįžimas su švytinčia amžinos bausmės aureole ant galvos ir EŽTT humanišku sprendimu rankoje (vietoje alyvuogių šakelės) paveiks ir kiek paveiks TT partijos reitingus.
Įtakos turės R.Pakso elektoratas, kiek jis jam yra ištikimas, kiek simpatijų sukels jo „išteisinimas“ ant to paties grėblio vis lipančiųjų sielose. Ir kokios naudos iš to turės populizmu užsikrėtę politikai. Svarbu ir kaip reaguos vilniečiai per savivaldybių rinkimus, kuriems partijos “Tvarka ir teisingumas” valdymas paliko 700 mln. litų skolų, nepastatytą futbolo stadioną ir kyšininkavimo bylas.
Grįžtu prie R.Pakso bausmės. Taigi, Lietuvos Konstituciją keisti reikės, ir tai yra ilga procedūra. Konstitucinis Teismas pasisakė, jog Lietuvos teisėje įtvirtintas „nuolatinis ir negrįžtamas draudimas“ asmeniui, pašalintam iš pareigų apkaltos proceso tvarka, užimti parlamento nario pareigas yra neproporcingas ir neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos teisės į laisvus rinkimus.
Ką gi, jeigu jau keisti Konstituciją, tai gal vienu metu reikėtų pasitikrinti, kurios kitos nuostatos Konstitucijoje prieštarauja šiuolaikinėms Europos žmogaus teisių sampratoms? Pasufleruosiu, - pilietybės, šeimos, lotyniškų raidžių rašymo nuostatos.
Patinka ar ne, bet R.Pakso amžinos bausmės ir EŽTT dėka ir jo sprendimo nauda ta, kad dar vienu žingsniu priartėsime prie civilizuotesnės visuomenės. Tačiau ar toks EŽTT sprendimas atleis vadžias būsimiems priesaikų laužytojams - juk tai jau ne Sodoma ir Gomora – kitas klausimas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.