Neramiai į Nerį ar didžiules sniego krūvas gatvėse žvelgia daugelis vilniečių. Juos kankina nerimas – kas bus, kai ateis pavasaris?
Vilniaus savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamentui vadovaujantis 52 metų Rimantas Ramanauskas tikina, kad baimintis neverta. O jei pavojus kils, vilniečiai bus iš anksto įspėti.
– Išlikę daugybė nuotraukų, kuriose – 1931 metais vandens apsemtas Vilnius. Kai per televiziją stebite reportažus apie potvynius Vokietijoje, Čekijoje, Lenkijoje, ar jaučiatės saugus Vilniuje? – R.Ramanausko paklausė „Sostinė”.
– Viename Vyriausybės nutarime kalbama, kas yra katastrofinis hidrologinis reiškinys Vilniuje. Tai nutinka, kai vandens lygis pakyla virš matavimo stoties vadinamojo nulinio lygio.
Toks reiškinys galimas Neryje ties Grigiškėmis, ties Lietuvos mokslų akademijos biblioteka, ties Katedros aikšte.
Tačiau per 80 metų, prabėgusių nuo daugiausia žalos Vilniui padariusio potvynio, tokio masto pavojaus nebebuvo.
Vilniečius galėčiau nuraminti – Neries krantinės sutvarkytos, vandens lygis nuolat stebimas, pokyčiai registruojami.
– O žvelgiant į rekordinio dydžio sniego krūvas, kurių niekas nesiruošia išvežti iš miesto, nekyla nerimas, kad atėjus pavasariui jos virs vandeniu?
– Negalima sakyti, kad sniego iš miesto komunalininkai visiškai neveža. Tai jie daro, kiek leidžia pajėgos, kiek yra lėšų.
Be to, pavasaris dar toli ir sniego kiekis gatvėse keisis. Net neįsivaizduoju, kokio staigaus atlydžio reikėtų, kad visas sniegas staiga, per valandą ar dvi, virstų vandeniu.
Beje, nemažai vilniečių klaidingai mano, kad sniego tirpsmas gali sukelti potvynį. Juk veikia lietaus vandens kanalizacijos sistema.
– Vis dėlto ar civilinės saugos specialistai bendradarbiauja su sinoptikais, hidrologais? Kokios jų prognozės?
– Hidrometeorologijos tarnyba internete nuolat skelbia, kokie yra orai, kokios prognozės.
Mūsų departamento civilinės saugos skyriaus budėtojai taip pat gauna informaciją iš šios tarnybos apie orų pokyčius, galimus pavojus.
Informaciją gauname ir iš Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos. Šiuolaikinės informacinės sistemos suteikia galimybę naudotis kiekvienos valandos orų prognozių duomenimis ir juos vertinant rengtis galimiems pavojams.
– Vilnius anksčiau skelbėsi, kad perka skraidančias filmavimo kameras, dabar – katerį. Kiekvieną tokį pirkinį palydi nepasitenkinimo bangos. Esą kam reikia švaistyti pinigus?
– Apie dešimtadalį gelbėjimo darbų specialiosios tarnybos atlieka ant vandens ir vandenyje.
Narai sostinės vandens telkiniuose ir ypač Neryje ne tik gelbėja skęstančiuosius ar ieško jau nuskendusių, bet ir talkina policijos pareigūnams, traukia įkritusias transporto priemones, įrengia užtvankas naftos produktams sulaikyti.
Vingio ir Kalnų parkuose, prie Baltojo tilto vyksta daug įvairių renginių. Kad užtikrintų susirinkusiųjų saugumą, jų metu Neryje privalo budėti ir gelbėtojai.
Pasitaikė nelaimėlių, įkritusių į Nerį per tokius renginius. Kiekviena išgelbėta gyvybė yra ne pinigais matuojama vertybė ir jos jokiu būdu negalima vadinti lėšų švaistymu. Tai – atsakymas skeptikams, vis dar abejojantiems, ar savivaldybei vertėjo pirkti katerį.
Jo prireiks ir prižiūrint poilsio zonas. Katerį bus galima nesunkiai nuvežti nuo vieno ežero prie kito. Su ugniagesiais gelbėtojais patruliuos savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai. Jie kartu stebės, kad prie vandens telkinių būtų tvarka.
– Raminate, kad didelių pavojų Vilniui nekils, bet lėšų civilinei saugai ir viešajai tvarkai reikia vis daugiau. Kaip tai suprasti?
– Priešingai. Aš mėginu įrodyti – nereikia daug pinigų, kad vilniečius būtų galima apsaugoti. Tarkim, skraidanti filmavimo kamera. Ji yra labai veiksminga, naudinga ir žmonių negąsdina.
Juk dabar susiduriame su paradoksu – eini į mitingą, demonstraciją pareikšti savo nuomonės ir privalai brautis pro policininkų, tvarkdarių gretas. Kartais jų būna daugiau nei renginio dalyvių.
Per renginius stebėti minią bus patikėta ne šimtams policininkų, o vaizdo kamerai, kuri sulaukė nepelnytos kritikos. Kamera užfiksuos pažeidėjus. Vaizdai, jei prireiks, padės paskirstyti policijos pajėgas.
Taigi tokia kamera – ne lėšų švaistymas. Ji padės taupyti pinigus.
– Jūsų vadovaujamo departamento darbuotojai prižiūri, ar vilniečiai laikosi tvarkos ir švaros. Kaip atrodo Vilnius?
– Praėjusiais metais tvarkos pažeidėjams surašėme apie 5 tūkstančius protokolų. Pasitaikė vos vienas kitas atvejis, kai nubaustieji mėgino ginčyti pažeidimo faktą.
Prasižengėliai dažniau skųsdavosi tik dėl baudos dydžio. Vadinasi, nubaudėme teisingai.
O nuo kovo 1-osios darbų dar padaugės. Teks kontroliuoti prekybą viešosiose vietose, tikrinti, ar automobiliai nestatomi draudžiamose vietose. Be to, pradėsime tirti neteisėtus žemės užgrobimo atvejus.
Teks priimti naujų žmonių. Visi mūsų darbuotojai bus A lygio pareigūnai, teisininkai. Jiems neiškils problemų bendraujant su vilniečiais.
Vėl pasigirs balsų, kad švaistomi pinigai. Galiu atsakyti, kad tokių darbuotojų kaip mes Rygoje yra 800, o Taline – 400. Latvijos sostinėje net kiekviena mokykla turi tikrą angelą sargą. Tokio tvarkdario užduotis – prižiūrėti, kad aplink mokymo įstaigą nesišlaistytų narkomanai, moksleiviai nerūkytų.
Tuo tarpu Vilniaus gatvėse dirbs tik pusšimtis mūsų departamento pareigūnų.
– Vis dėlto jeigu vieną naktį vilniečius pažadintų pavojaus sirenos, ar daug jų, gyvenančių triukšmingame mieste, patikėtų, kad tas pavojus realus?
– Nenoriu spręsti apie kiekvieną vilnietį atskirai, tačiau kaukiančios sirenos naktį priverstų sunerimti. Manau, kad vilniečiai, norėdami gauti daugiau informacijos, skambintų Bendrojo pagalbos centro telefono numeriu.
Bėda yra tai, kad apie pavojų privalantis pranešti Lietuvos radijas dabar naktimis dėl lėšų trūkumo tyli. Todėl išsamesnės informacijos vilniečiai gali tikėtis tik surinkę telefono numerį 112.
Išgirdus kaukiančias sirenas, nugirdus apie pavojų nepatarčiau bėgti kur akys mato. Tai gali pastūmėti į žūtį. Tiesiog reikėtų stengtis gauti kuo išsamesnės informacijos apie grėsmę.