„Tai yra labai rimtas žingsnis ir Lietuva tikrai jo nebūtų
dariusi prieš tai nepasikonsultavusi su mūsų partneriais NATO
valstybėse ir negavusi jų pritarimo ir palaikymo. (...) Tai yra
Lietuvos idėja, tačiau labai nuoširdžiai palaikoma mūsų
partnerių“, - po centro atidarymo ceremonijos žurnalistams sakė
užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pabrėžė, kad
centras, kuri yra įkurtas „tikrai ne dėl mūsų (Lietuvos - BNS)
energetinio nesaugumo“. Lietuvos atstovai ateityje norėtų matyti
turintį NATO centro statusą.
„Mes negalėsime tapti NATO centru, jei NATO nejaus poreikio. Tai
yra ne vien tik energetinių komunikacijų apsauga. Kariuomenės
visame pasaulyje naudoja daug energetikos, per energetinius dalykus
galima labai greitai pakenkti toms kariuomenėms, kartais net
neprasidėjus karui“, - sakė ministrė.
„Todėl visas įmanomas aplinkybes čia dirbantys analitikai
turės analizuoti, taip pat ir tuos dalykus, kurie susiję su NATO
valstybių saugumu, kad karai apskritai neprasidėtų, kad energetinis
nesaugumas nepereitų į dar didesnius susidūrimus tarp valstybių ir
interesų“, - kalbėjo R.Juknevičienė.
Tačiau ji pažymėjo, kad yra optimistė „dėl to, ar jis gali,
ar negali tapti NATO centru“. Tuo metu UR ministras sakė nenorintis
prognozuoti naujojo centro perspektyvų, tai, anot jo, priklausys nuo
NATO partnerių įvertinimo.
A.Ažubalis aiškino, jog, nors ir įsikūręs Lietuvos karo
akademijos teritorijoje, centras kol kas yra pavaldus Užsienio
reikalų ministerijai.
„Pagal mūsų teisės aktus turi būti vienas šeimininkas, tai
šiuo atveju esame mes, tačiau norint gauti NATO saugumo centro
statusą, šiai organizacijai turės vadovauti kariškis, bet tai
ateis su laiku“, - kalbėjo A.Ažubalis.
Kuriant Energetinio saugumo centrą bendradarbiavo, URM, KAM, o
taip Švietimo ir mokslo ministerija, Vytauto Didžiojo universitetas
ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų
institutas.
Centro atidaryme dalyvavo ir britų savaitraščio „The Economist“
apžvalgininkas Edwardas Lucasas, kuris pažymėjo, kad energetinis
saugumas yra bene didžiausia ir mažiausiai spręsta Lietuvos
problema nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Tai anot jo, nulėmė
įvairių interesų grupių įtaka ir korupcija.
E.Lucasas priminė Estijos analitinio centro tyrimo išvadą, kad
Baltijos šalyse yra vienetai gerų specialistų energetinio saugumo
srityje, todėl bendras nusimanymo lygis šioje srityje yra labai
žemas.
„Visa tai labai gerai, bet reikia liautis kalbėti ir imti veikti.
(...) Labai svarbu kurti didesnius žinių pajėgumus“, - sakė jis,
rodydamas į sovietinio pavyzdžio radiatorius.
„Manau reiks daugiau nei vieno instituo, kad peržengtu tuos
interesus, kurie, atrodo, norėtų išlaiktyi Lietuvą energetiškai
priklausomą, o ne saugią“, - kalbėjo E.Lucasas.