„Jie įvertino buvusių saugumo vadovų veiksmus kaip nelabai
tinkamus, nes nebuvo derinama su valstybės vadovais. O iš kitos
pusės, be abejo, kad tyrimas turbūt ir nelabai galėjo pasistūmėti
kur nors toliau, negaunant kokios nors papildomos informacijos,
sakysim, iš tų pačių Jungtinių Amerikos Valstijų“, - Lietuvos
televizijos naujienų tarnybai sakė A.Kubilius.
„Šiuo atžvilgiu, pagal turimą informaciją, kiek jos yra
surinkta, man atrodo, prokurorai padarė tokias išvadas, kokias jie
galėjo padaryti“, - kalbėjo premjeras.
Prokuratūra ikiteisminiame tyrime aiškinosi, ar įgaliojimų
neviršijo buvę Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai.
Prokurorai tyrimo metu sakė, kad bus tiriama ir bet kokia kita
medžiaga, susijusi su galimais CŽV kalėjimais šalyje.
Penktadienį išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad
buvusių VSD vadovų Mečio Laurinkaus, Arvydo Pociaus ir Dainiaus
Dabašinsko darbinėje veikloje yra drausminio nusižengimo požymių,
tačiau galiojantys teisės aktai dėl suėjusios senaties neleidžia
skirti drausminės nuobaudos.
Anot prokuratūros, tyrimo metu surinkti duomenys ir suėję
senaties terminai taip pat nesudaro pagrindo šių asmenų
baudžiamajam persekiojimui, todėl, prokuroro nutarimu, ikiteisminis
tyrimas dėl Baudžiamajame kodekse numatytų nusikalstamų veikų yra
nutraukiamas.
Pernai lapkritį tarptautinės nevyriausybinės organizacijos
„Amnesty International“ ekspertė kovos su terorizmu Europoje srityje
Julia Hall BNS sakė Lietuva dar neišsėmė visų galimybių
išsiaiškinti, ar slaptuose CŽV kalėjimuose šalyje buvo laikomi ir
galbūt kankinami terorizmu įtariami žmonės.
„Tai reiškia, kad yra daugybė kelių, kaip prieiti prie
žmonių, kuriuos reikėtų apklausti, liudininkų, su kuriais
reikėtų susitikti, ir dokumentų, kuriuos reikėtų paviešinti. Ir
ne tik tų, kuriuos turi Jungtinės Valstijos“, - tuomet sakė
žmogaus teisių gynėja.