Atminimo lentą atidengė Seimo pirmininkė Irena Degutienė ir Seimo Pirmininkės pavaduotojas, Kovo 11-osios Akto signataras Česlovas Vytautas Stankevičius.
Parlamento vadovė pažymėjo, kad prie Seimo atidengta atminimo lenta yra skirta įamžinti beginklių dvasios pergalę prieš galingiausią pasaulio imperiją.
„Ji įamžins didvyriškumą tų, kurie prieš dvidešimt metų apgynė Tėvynę, tiesą ir laisvę. „Amžinam gyvenimui ant Lietuvos patekėjo jos laisvės gynėjų širdys. Nemirtingumą ir šlovę Jiems suteikia Tėvynė“. Tegu šie iškilaus poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiai būna ir amžinas įpareigojimas mums ir ateinančioms kartoms elgtis taip pat drąsiai ir kilniai - kaip prieš 20 metų, 1991-ųjų sausio 13-ąją“, - sakė I.Degutienė.
Nepriklausomybės aikštėje taip pat įvyko bendra liturginė malda pagerbti žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą.
Renginyje dalyvavo Nepriklausomybės Akto signatarai, religinių bendruomenių vadovai ir atstovai, Laisvės gynėjai, Krašto apsaugos savanorių kariai, Lietuvos šaulių sąjungos jaunieji šauliai, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, sostinės gyventojai ir svečiai.
***
Europarlamento Vytauto Landsbergio kalba, pasakyta atminimo lentos atidengimo proga:
„Prieš 20 metų laidojome karžygius be kalavijų, kurie nuogomis rankomis ir karštomis širdimis užkirto kelią žiauriai ginkluotam priešui, svetimiems kareiviams.
Kartu su įsibrovėliais ėję lietuviakalbiai kolaborantai jau buvo užsiverbavę kitoje valstybėje, juos kvailinusioje ir pasamdžiusioje.
O Lietuva buvo apginta ir išliko. Seimo rūmai šiandien ir įrengtoji paminklinė lenta – tai liudijimas, kurį reikia teisingai suprasti. Nebuvo taip, kad susirinko žmonės ir gynė Seimo narius, dirbančius savo darbą. Tauta gynė Aukščiausiąją Tarybą – Atkuriamąjį Seimą kaip savo pačių rinktos valdžios kūną, dvasią ir simbolį. Neliks Aukščiausiosios Tarybos – nebus nė Lietuvos, Lietuvos valstybės. Kam dar neaišku?
Žmonės stovėjo ir žuvo prie Televizijos ir radijo, kad Lietuva nebūtų užčiaupta nebylė. Žmonės stovėjo čia, kad Lietuva gyventų. Tautos atstovybė išliko, Lietuva išliko ir gyvena, stiprėja.
Prieš keletą dienų matėme, kad jau ateina vaikai, naujieji Nepriklausomos Lietuvos piliečiai. Tegul jie eina ir čia užsibrėžę pažinti ir pagerinti Seimą kaip naujoji jėga – neabejinga visuomenė. Tegul prisimena, ką sužinojo iš savo tėvų ir senelių, iš filmuotų kronikų ir nemeluotos istorijos vadovėlių. Ir visada jų mintyse teiškyla ne vien pastato, bet ir tarptautinio teisingumo, sąžinės, Lietuvos garbės gynyba“.