Keturiose bylose nustatyti pažeidimai dėl baudžiamojo proceso
trukmės, o vienoje byloje - UAB „Rikoma“ prieš Lietuvą - dėl
mokestinių ginčų nagrinėjimo trukmės.
Zabulėno, Stasevičiaus, Maneikio ir Kravto bylose baudžiamasis
procesas truko po 10 metų ir daugiau. Tik vienoje iš šių bylų
buvo paskelbtas išteisinamasis nuosprendis - 2005 metais išteisintas
buvęs Vakarų Banko prezidentas Petras Kravtas.
Zabulėno, Stasevičiaus ir Maneikio bylose Strasbūro teismas
priteisė po 3 tūkst. 400 eurų neturtinės žalos atlyginimo
kiekvienam pareiškėjui, o Kravto byloje - 4 tūkst. 800 eurų
neturtinei žalai bei 2 tūkst. eurų teisinėms išlaidoms atlyginti.
Bendrovės „Rikoma“ byloje mokestinių ginčų nagrinėjimas truko
maždaug šešerius metus. Teismas priteisė 2 tūkst. eurų
teisinėms išlaidoms atlyginti, o kitus teisingo atlyginimo
reikalavimus atmetė.
Teisingumo ministerija antradienį paskelbtame pranešime pažymi,
kad Strasbūro teismas visas šias bylas pradėjo nagrinėti palyginti
seniai, pavyzdžiui, du pareiškimai paduoti dar 2004 metais.
Ministerijos manymu, tik dėl to, kad nagrinėta tuomet buvusi
situacija, Teismas dar nepripažino, kad Lietuvoje yra veiksminga
vidaus teisinės gynybos priemonė, t.y. galimybė prisiteisti dėl
pernelyg ilgos proceso trukmės patirtą žalą Lietuvos teismuose.
Anot ministerijos, ilgų procesų problema - ne tik Lietuvos, bet
ir daugelio kitų Europos Tarybos narių problema. Todėl Europos
Taryba praėjusių metų pradžioje priėmė rekomendaciją,
raginančią valstybes nares numatyti veiksmingas teisinės gynybos
priemones teisei į įmanomai trumpiausią procesą garantuoti, imtis
su tuo susijusių teisėkūros ir būtinų organizacinių priemonių
minėtąją problemą spręsti.