Ši gamykla A.Rudžiui nešė pelną, kurio dalį jis išdalydavo lietuviškiems reikalams.
Be savo tiesioginio darbo, A.Rudis dalyvavo lietuviškų organizacijų, komitetų, kurie vykdė lietuviškų objektų statybas, veikloje. Tai daugiausia buvo religinių organizacijų objektai, kurie tuoj po pastatymo tapdavo ne lietuvių nuosavybe. Bet tuo laiku mūsų tautiečiai kitaip negalėdavo sugalvoti, kad tai būtų galima valdyti patiems ir, reikalui esant, parduoti.
Nuo 1943 m. A.Rudis pradėjo veiklą Amerikos lietuvių taryboje (ALT). Pradžioje buvo centro valdybos narys, vėliau – pirmininko pavaduotojas, o nuo 1967 m. – jos pirmininkas. Kurį laiką buvo Lietuvių prekybos rūmų pirmininkas, BALF-o direktorius, Amerikos lietuvių Romos katalikų federacijos centro valdybos pirmininkas, Lietuvių katalikų spaudos draugijos direktorius.
Būdamas populiarus ir tarp amerikiečių A.Rudis 1953 m. tapo JAV Kongreso Kersteino komisijos patarėjas. 1954 m. jis su Charlesu Kersteinu vyko į Europą tirti SSRS agresijos Lietuvoje ir kituose Baltijos kraštuose.
A.Rudis kartu su A.Dambrava pasirūpino, kad Kersteino komiteto dokumentai „Baltijos valstybių byla“ būtų išleisti atskira knyga. Tai padaryta 1972 m. Niujorke ir 1997 m. Kaune.
Jo ir žmonos Marijos Juozaitytės, kuri mirė būdama 94-erių prieš trejus metus, lėšomis 2001 m. Vilniuje lietuvių, anglų ir lotynų kalbomis išleistas I Lietuvos statutas.