Trečiadienį savo patirtimi pasidalino tiesioginiai šių „demokratinių“ rinkimų stebėtojai.
„Baimė užvaldė net aktyvius žmones. Dabar Baltarusijoje nebūna nė dienos, kad nebūtų suimamas koks nors žmogus, nebūna nė vienos dienos be kratų namuose, technikos konfiskavimo, iškvietimo į KGB“, - kalbėjo jau dvidešimt dienų Lietuvoje gyvenantis Nikita. - Man iškelta baudžiamoji byla ir gresia nuo penkerių iki penkiolikos metų kalėjimo.
Net jei nebūčiau įtariamasis, vis vien būčiau išvažiavęs iš Baltarusijos. Nes aš kiekvieną dieną, valandą ir minutę galvočiau, kad nežinia kada, bet manęs tikrai ateis. Aš esu buvęs kalėjime 2006 metais – ten žinai, kiek laiko reikės praleisti, o laisvėje kankina nežinomybė, nes neįsivaizduoji, kas tavęs laukia.
Dažnai kas nors iškviečiamas apklausai į KGB iš ten paprasčiausiai negrįžta. Buvo atvejis, kai žmogus buvo sulaikytas likus kelioms valandoms iki Naujųjų metų. Net šiandien, prieš keletą minučių, taip pat gavome pranešimą, kad buvo sulaikyta apie 20 asmenų. O jie tikriausiai nuėjo prie KGB rūmų, nes šiandien lygiai mėnesis po įvykių Minske“.
Jaunuolis sako, kad nori grįžti į Baltarusiją. Tik tam reikia laiko – svetimoje šalyje reikėtų pabūti nuo pusės iki vienerių metų. Jaunas vyras įsitikinęs, kad saugūs metai svetimoje šalyje geriau nei ilga nelaisvė gimtinėje.
„Kas buvo tie, kurie išėjo į gatves, jeigu oficialiai teigiama, kad už Aliaksandrą Lukašenką balsavo beveik 80 procentų rinkėjų? Kas tie daugiau nei keturiasdešimt tūkstančių žmonių, kurie patraukė aikštės link? Negi tai ir yra tie statistiškai „keli“ procentai, kurie balsavo prieš Aliaksandrą Lukašenką?“, - klausė vienas iš įvykių Minske liudininkų Jaujenas Hladgis.
„Niekada nemačiau tokio didelio žmonių susitelkimo. Tiesa, kai atėjome, buvo tik apie 15 tūkst. žmonių. Truputį nusivylėme, bet per keturiasdešimt minučių susirinkusiųjų skaičius smarkiai išaugo“, - prisimena Jaujenas.
„Mes iš anksto žinojome, kad aikštė yra paversta čiuožykla, kad bus šalta. Todėl apsirengėme keliais sluoksniais drabužių, pasirengėme stovėti ne vieną valandą. Ironiška, bet tuo metu per garsiakalbius buvo garsiai paleista muzika, kuri skatino negatyvias emocijas. Aikštėje aidėję dainų tekstai vertė jaustis nevykėliais: „Ny sudba“, „Vidna ny liubov“, - ironišką tekstą prisiminė aikštėje buvęs Jaujenas.
Televizijos eteris – A.Lukašenkai
Liudininkai pasakojo, kad priešrinkiminė kampanija nebuvo lygi. Kiekvienas iš opozicijos kandidatų į prezidentus turėjo galimybę pasirodyti televizijos eteryje – du kartus po pusvalandį. O tuometinis prezidentas A.Lukašenka nacionalinės televizijos eteryje rodėsi 1250 valandų. Taigi po vieną valandą opozicijos atstovui ir tūkstantį kartų daugiau – A.Lukašenkai.
Absurdiška jaunuoliai laiko ir priešrinkiminę diskusiją – mat laiko padiskutuoti su opozicijos atstovais A.Lukašenka taip ir nerado.
„Jis paprasčiausiai neatvyko. Inicijuotuose debatuose atsisakė kalbėti ir Vladimiras Nekliajavas. Diskusijoje turi būti ginčas tarp siūlomos alternatyvos ir dabartinės valdžios, o diskutuoti su panašias politines pažiūras turinčiais žmonėmis yra beprasmiška, todėl V.Nekliajavas iš tokių „debatų“ pasitraukė“, - opozicijos kandidato į prezidentus elgesiu nesistebėjo Minsko įvykių liudininkas Pavelas.
Rinkimai: balsavimas ir pažeidimai
„Beveik visas komisijas sudarė to paties kolektyvo žmonės. Komisijas sudarė apie 10 - 12 žmonių. Nors buvo sakoma, kad jie atstovauja skirtingoms organizacijoms, realiai jie buvo to paties kolektyvo žmonės, - pasakojo projekto „Rinkimų stebėjimas ir praktika“ atstovė Anastasija Maščenko. - Man buvo labai keista, kai aš nuėjau balsuoti į savo buvusią mokyklą. Ten pamačiau, kad komisiją sudaro mokytojai, kuriuos visus aš pažįstu. Bet oficialiai jie atstovavo skirtingoms organizacijoms“.
A.Maščenko tvirtina, kad rinkimų stebėtojai dažnai patys painiodavosi ir pamiršdavo, kokiai organizacijai jie priklauso.
Nors išoriškai vaizdas buvo puikus, pastebi A.Maščenko: „Ateina koks nors tarptautinis stebėtojas, kuris nelabai supranta, kas iš tiesų vyksta, o vietiniai stebėtojai ir komisijos nariai tvirtina, kad priekaištų neturi ir viskas vyksta be jokių pažeidimų“.
Baltarusijos opozicija tvirtina, kad rinkimų rezultatus padeda klastoti išankstinio balsavimo sistema. Žmonės, kurie dėl įvairių priežasčių negali balsuoti rinkimų dieną, gali balsuoti iš anksto – likus penkioms dienoms iki oficialios rinkimų datos. Liudininkė pasakoja, kad išankstiniame balsavime verčiami balsuoti studentai, gyvenantys bendrabučiuose. Kitu atveju jiems grėstų netekti vietos bendrabutyje.
Įvykius stebėjusi A.Maščenko prisimena ir įtartinai atrodžiusias balsadėžes. Dėžės krašte žiojėjo didelis tarpas, pro kurį be vargo buvo galima įkišti nemenkus pluoštus suklastotų balsavimo bilietų, nepažeidžiant antspaudo.
Balsų skaičiavimas, A.Maščenkos teigimu, primena apeigas. Balsai skaičiuojami mirtinoje tyloje, komisijos nariai glaudžiu ratu sustoja aplink stalą ir pradeda skaičiuoti biuletenius.
„Kiekvienas skaičiuoja individualiai, savo suskaičiuotą krūvelę laiko prie savęs. Todėl net komisijos nariai negali tiksliai žinoti, ar jų kolegos skaičiuoja sąžiningai. O nepriklausomi stebėtojai vykstant balsų skaičiavimui yra mažiausiai už trijų, bet vidutiniškai už septynių ar net dešimties metrų nuo stalo, - piktinosi A.Maščenko. - Be to, duomenų, kiek balsų A.Lukašenka gavo kiekvienoje rinkimų apylinkėje ar bent jau Minske, nėra. Žinoma tik tiek, kad jis surinko 79,6 proc. balsų visoje šalyje“.