Moteris neneigia, kad toks josios sprendimas nekukliai palengvino josios piniginę – moteriai kainavo ne tik knygos leidyba, bet ir kelionių po Lietuvą išlaidos. Į mokyklas ar vaikų globos namus lazdijiškė vykdavo samdytu transportu.
„Tik kartą paprašiau vietos valdžios vyrų, kad jie priimtų mane į tarnybinį savivaldybės transportą pakeliui į sostinę“, - sakė kalbinta A.Mikalonienė.
Iš viso moteris aplankė 15 mokymosi įstaigų ir 17 vaikų globos namų visoje Lietuvoje. Lazdijiškės maršrutai tęsėsi ne tik po Lazdijų rajoną, bet ir į Marijampolę, Ukmergę, Alytų, Elektrėnus, Jiezną, Šiaulius, Kauną, Vilnių.
Sostinėje A.Mikalonienė aplankė net penkerius vaikų globos namus.
Beveik visur, kur autorė apsilankydavo su savo kūriniu, įvykdavo ir stilizuoti knygos pristatymai – ponia Aldona pati skaitydavo knygos turinį, bendraudavo su vaikais.
„Ši knyga pasiekė tuos, kam ji buvo rašyta – vaikus. Tai, ką gavau bendraudama su šiais vaikais, man atpirko visas mano išlaidas“, - teigė lazdijiškė.
Ji džiaugiasi, kad tokį josios žingsnį palaimino ir šeima – vyras, dukra.
Ponia Aldona neslepia – iš 500 egzempliorių tiražu išleistos knygelės išdalinti numačiusi apie porą šimtų.
„Kai pagerės oro sąlygos – išsiruošiu naujam kelionių etapui. Dar daug liko neaplankytų vaikų globos namų. Daug jų Lietuvoje, kaip ir daug globotinių juose. Liūdnas vaizdas, širdį spaudžiantis“, - sakė gražią akciją sumaniusi ne pagal amžių energinga ir jaunatviška lazdijiškė.