Už šmeižtą čigonų baronui skirs „mangirdo“ bausmę

Net 40 metų išdirbusi A.Bandzos vaikų globos namuose moteris dėl didžiulio streso sukeltų sveikatos problemų turėjo palikti darbą. Trečia savaitė V.Minevičienė nė dienos neapsieina be vaistų, be raminamai veikiančių tablečių nebegali užmigti.

Vis girdėdama kalbas, jog Radžis gali būti kraujomaišos vaisius, globėja plūsta ašaromis ir sako nebeturinti jėgų aiškinti, kad tai grynas melas, juodas pavyduolių pramanas.

„Už ką šitam vaikui kentėti? Viską pasiekė savo jėgomis, neturėjo jokių užuovėjų. Pakenkti jam nori iš pavydo, iš pikto, juodo pavydo. Argi galima jauną žmogų taip žlugdyti?“ sielvartauja V.Minevičienė.

Kad Radžis yra kraujomaišos vaisius, V.Minevičienė išgirdo per pramoginę televizijos šou laidą. Čigonų baronu prisistatęs Vilniaus Kirtimų taboro gyventojas Steponas Visockis į eterį užtikrintai dėstė, jog Radžio tėvas ir motina yra brolis ir sesuo.

Ilgametė vaikų namų darbuotoja prisiminė, jog sensacingą žinią pagarsinęs S.Visockis irgi buvo A.Bandzos vaikų namų auklėtinis. Jis čia augo iki 6 metų, vėliau buvo išvežtas į Obelių vaikų namus.

Paauglystėje S.Visockis buvo atklydęs į Panevėžį ir tuometės direktorės maldavo priglausti savo įstaigoje. Tais laikais Panevėžio vaikų globos namuose valstybės išlaikomi vaikai augo tik iki 6 metų, vėliau būdavo išskirstomi.

Tą kartą direktorė padarė išimtį, atklydėlį pamaitino, aprengė ir priglaudė. S.Visockis čia išbuvo porą savaičių, vėliau iškeliavo savais keliais.

Vaikų globos namų darbuotojų prisiminimai apie šį paauglį nebuvo labai geri.

Bene prieš penkiolika metų S.Visockis ketino patekti į šalies valdžią ir kelti savo kandidatūrą į Seimą, tikėjo, kad jį, jauną ir energingą, palaikys visa šalies romų bendruomenė, tačiau iki rinkimų ir nepriėjo. Trumpam švystelėjęs Panevėžio ir Anykščių padangėje, S.Visockis netikėtai vėl nutilo ir dingo iš akiračio.

V.Minevičienei nuo netikėtos žinios, neva Radžis yra kraujomaišos vaisius, pakirto kojas, sutriko kraujospūdis, sustreikavo širdis. Galvoje sukosi vienintelė mintis, kad tai juodas šmeižtas, o širdį gniaužė rūpestis, kaip sureaguos Radžis.

V.Minevičienė puolė skambinti Radžiui, šis jai, abu vienas kitą ramino, prašė nesinervinti.

Eteryje nuskambėję žodžiai akimirksniu tapo karščiausia sensacija. Ir globėją, ir Radžį ėmė atakuoti žiniasklaidos atstovai.

„Ar tėvas su motina giminės?“ klausinėjo Radžį į Panevėžį atsiviję laidų kūrėjai.

Nuo tada eidama į darbą V.Minevičienė pro ašaras kelio nematė.

„Visai nebegalėjau dirbti, ištisai verkiau, pakriko nervai. Vaikai klausia, kas yra. Negaliu išsiduoti, sakau, kad nieko. Juk negaliu tokios būsenos su vaikais būti, teko išeiti. Parašiau pareiškimą ir išėjau. Esu pensinio amžiaus, bet manęs niekas nevarė, būčiau dar dirbusi, jei ne ta situacija“, pasakojo pašnekovė.

Kalbomis apie kraujomaišą V.Minevičienė nepatikėjo nė akimirkai, nes Radžio šeimos istoriją buvo girdėjusi iš jo senelio, Ukrainoje gyvenančio čigonų barono Viktoro Christovo lūpų.

Moteris prieš kelerius metus į Ukrainą vyko kartu su Radžiu, kai šis važiavo pirmą kartą susitikti su niekad nematytu seneliu. Tai, ką pamatė, V.Minevičienei paliko labai gerą įspūdį. Kilmingi Ukrainos romai jaunąjį giminaitį ir jo globėją priėmė labai šiltai. Tarp senelio ir anūko iš karto užsimezgė ryšys.

„Ten visai kitas lygis, jo anūkai studijuoja universitetuose, visi išsilavinę, kultūringi“, globotinio giminę iš tėvo pusės gyrė V.Minevičienė.

Globėjai buvo paaiškinta, kodėl Radžio ir senelio pavardės skirtingos.

V.Christovas jaunystėje vadinosi Aleksandrovičiumi. Radžio tėvas irgi Radžis Aleksandrovičius jo vyriausiasis sūnus iš pirmos santuokos. Buvo dar ir dukra, bet mirė vaikystėje.

Kai šeima iširo, Viktoras vedė dar kartą ir priėmė žmonos pavardę, tapo Christovu, su dabartine žmona susilaukė 3 sūnų ir 3 dukterų.

Buvusi žmona su pirmagimiu sūnumi patraukė į Baltarusiją, ten ištekėjo už čigono Aleksandravičiaus, kuris iš pirmos santuokos turėjo dukrą Raisą. Radžis vyresnysis ir Raisa tapo kraujo ryšiais nesusaistytais įbroliu ir įsesere.

Vėliau keliai klaidžiai pynėsi, suaugusieji skyrėsi, išsivaikščiojo kas sau, Radžio vyresniojo motina su sūnumi atsidūrė Lietuvoje. Po kelerių metų moteris į Lietuvą parsivežė buvusio vyro dukrą Raisą, nes paauglė gyveno be priežiūros.

Maži kartu augę vaikai dabar jau pažindinosi iš naujo, namiškių paskatinti vadino vienas kitą broliu ir seserimi. Besiskleidžiantis jaunos čigonaitės Raisos grožis apsuko galvą Radžiui vyresniajam.

Tą istoriją bemaž žodis žodin „Panevėžio rytas“ yra aprašęs prieš kelerius metus.

Jaunos šeimos pirmagimis, tėvo garbei pavadintas Radžiu, gimė moterų kalėjime. Už grotų tuo metu jau sėdėjo ir šeimos galva. Raisai kalėti buvo skirta 8 metai, Radžiui vyresniajam 15 metų.

Į A.Bandzos vaikų globos namus Radžis buvo atvežtas tiesiai iš moterų kalėjimo, sulaukęs 2,5 metų. Ir nuo pat pirmų dienų tapo V.Minevičienės numylėtiniu, o neilgai trukus ir globotiniu.

Ukrainoje viešėdama V.Minevičienė iš V.Christovo sužinojo, kad klystkeliais pasukusio sūnaus čigonų baronas neapleido, visus tuos metus į kalėjimą siuntė pinigus. Lietuvei anūko globėjai savo poelgį V.Christovas paaiškino trumpai: „Jis juk mano pirmagimis“.

Sūnaus paprašytas V.Christovas ketino užauginti ir kalėjime gimusį anūką.

Ilgametės vaikų globos namų darbuotojos atsimena, kad į jų įstaigą buvo atvykęs „Volga“ ratuotas ir odinį paltą dėvintis išvaizdus čigonas, tačiau vaikaičio jis negavo. Kad galėtų pasiimti ir išsivežti vaiką, reikėjo kalėjime sėdinčios motinos sutikimo, o ši jo nedavė.

Viešai apšmeižęs Radžį, Vilniaus tabore gyvenantis S.Visockis užsitraukė visų šalies čigonų nemalonę. Taip tvirtino Panevėžyje, Marių gatvėje, gyvenantys Radžio tautiečiai ir giminaičiai iš tėvo pusės.

Romai kunkuliuoja iš įniršio. Jiems kraują kaitina šmeižtas apie Radžio tėvų artimą giminystę. Dar nėra to buvę, kad čigonai viešai apkalbėtų šeimyninius santykius, šios temos pagal jų papročius yra tabu.

Atlikėjo tautiečiai, nors šis su jais beveik nebendrauja, netikėtai susivienijo į kumštį ir žada pagal čigoniškus įstatymus nubausti šmeižiką.

Šiandien romų tautos atstovai iš Panevėžio ir Vilniaus bei Radžis vyresnysis dalyvaus Rūtos Mikelkevičiūtės vedamoje pokalbių laidoje ir viešai bandys apginti atlikėjo giminės garbę.

Pasibeldus į Radžio dėdžių ir pusbrolių namo duris, į vidų pakviečia 37 metų Aleksandras Jablonskis.

Šiltoje virtuvėje prie stalo sėdi vyriausias giminės atstovas 87 metų Jonas Jablonskis ir į svečius užsukęs kaimynas. Senolis Radžio vyresniojo motinos pusbrolis.

„Koks jis baronas, baronu reikia gimti. Pas mus nebėra čigonų barono, jis seniai miręs. Vienintelis čigonų baronas Lietuvoj buvo Jonas Tamarevičius, kas jį atsimena, nė nesuabejos tuo. O S.Visockio poelgis neatleistinas, čigonai jam niekad nedovanos“, karščiuodamasis pasakoja A.Jablonskis.

Čigonų papročiu baroną renka visa tautiečių bendruomenė. Daro susirinkimą, tariasi su vyresniaisiais, balsuoja.

Vyras dar priduria, kad negražiu poelgiu išgarsėjęs vilnietis jo sesers vyras, tačiau giminystė kaltės nesumažina.

Pats A.Jablonskis yra vedęs lietuvę, su ja augina 5 dukteris.

Romus papiktino ne tik S.Visockio šmeižtas, bet ir tai, kad šis, dabar vilnietis, pasakė, kad jis ir Radžis yra tokie pat abu augę vaikų namuose.

„Tarp Radžio ir jo niekad nebus lygumo“, sakė pašnekovas.

Per televiziją išgirdę S.Visockio žodžius apie jų giminėje buvusią kraujomaišą, panevėžiečiai romai negalėjo patikėti savo ausimis. Vienintelė mintis, atėjusi į galvą, buvo tai, jog S.Visockio lūpomis kalba pavydas.

Tą patį vakarą visos gatvės romai susirinko į būrį aptarti melagingos žinios. Ne vienas jų sulaukė skambučių iš kituose šalies miestuose gyvenančių tautiečių. Visi be išimties baisėjosi S.Visockio poelgiu. Giminaičiams iš karto paskambino ir Ramygaloje gyvenantis Radžio tėvas. Jis su dėdėmis ir pusbroliais tarėsi, kaip nuplauti ant giminės užtėkštą dėmę.

„Pagal mūsų papročius, Radžio tėvas turėtų susirinkti žmones ir daryti tautos susirinkimą. Ką tautos vyresnieji nuspręs, taip ir bus. Aišku tik viena, kad šmeižikas bausmės neišvengs, nėra net kalbos, kad jam bus dovanota“, sakė Marių gatvėje gyvenančių romų bendruomenės pirmininkė Zinaida Grachauskienė.

Dabartinis romų jaunimas gerokai mažiau paiso senųjų tautos papročių, bet vyresnioji karta laikosi griežtų savos moralės taisyklių. Pagal jas didžiausia bausmė čigonui būti vadinamam „mangirdo“.

„Čia panašiai kaip lietuviškai „gaidys“, paaiškina vyrai.

A.Jablonskis mano, kad susibūrusi romų tauta S.Visockį gali trejiems, o gal net penkeriems metams atskirti nuo bendruomenės, tai yra tam laikui suteikti „mangirdo“ statusą.

„Jam bus uždrausta gerti iš vienos „čierkos“ ir valgyti iš bendro dubens. Čigonui pats didžiausias paniekinimas, jei sėdint prie bendro stalo padedamas atskiras stikliukas ir lėkštė. Šiaip visi valgo kartu, o „mangirdo“, lyg raupsuotasis, atskirai. Baisesnių bausmių mūsų tauta neturi“, apie papročius pasakojo A.Jablonskis.

„Jei būtų lietuvis, užvažiuotų į snukį, o pas čigonus fizinių bausmių nėra“, sakė vyrai.

Tai, kad Radžis beveik nebendrauja su savo giminėmis, panevėžiečių romų nė kiek nepiktina.

Dėdės, tetos, pusbroliai ir pusseserės, mieste susitikę Radžį, mandagiai pasisveikina ir prasilenkia. Nestabdo jo ir nesisiūlo bendrauti. Tautiečiai taip pat elgiasi ir su Radžio globėja V.Minevičiene labinasi ir eina sau.

„Tai jo pasirinkimas, mes per prievartą nesisiūlome ir dėl nesigiminiavimo nesmerkiame. Jis turi savo gyvenimą, čigoniška aplinka jam svetima.

Šiuose namuose Radžis yra buvęs, bet mes jo specialiai nekviečiame, nesiūlome paviešėti. Kad jam gerai sekasi, džiaugiamės visi, mums garbė, kad jis tiek daug pasiekė, ir mes jį gerbiame“, kalbėjo A.Jablonskis.

Tautiečiai Radžio gyvenimą atidžiai seka. Z.Grachauskienė turi visų TV laidų įrašus, kuriose eskaluojama Radžio kilmės tema.

„Ot „svoločius“, negaliu į jį žiūrėt“, supyksta Z.Grachauskienė, kai ekrane pasirodo laidos įrašas su S.Visockio kalba.

„Radžio motina mano teta“, primena Z.Grachauskienė.

Z.Grachauskienė mato vienintelę paskleistų kalbų apie Radžio tėvų kraujomaišą priežastį. „Visą tą istoriją užsuko pavydas“, sako ji.

Bandėme surasti dabar Vilniuje gyvenantį S.Visockį ir jį pakalbinti, tačiau paieškos liko be rezultato.