Prezidentūra žada teikti tokį įpareigojimą numatančias
įstatymų pataisas.
Paaiškėjus, kad neskelbiamų derybų būdu ministerijos
išleidžia milijonus, Prezidentūroje tartasi, kaip su tuo kovoti.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį susitiko su
Konkurencijos tarybos, Valstybės kontrolės ir Viešųjų pirkimų
tarnybos atstovais.
Po susitikimo jie žurnalistus informavo, kad iš viso
ministerijos per metus pirkimams išleidžia apie 9 mlrd. litų,
maždaug 1 mlrd. litų iš jų tiekėjams sumokamas po neskelbiamų
derybų.
„Šiandien viena iš galimybių buvo svarstoma, kad kiekvienoms
neskelbiamoms deryboms institucijos turės gauti Viešųjų pirkimų
tarnybos sutikimą tokiai procedūrai atlikti. Tai labai gera
prevencinė priemonė ir, aš manau, kad sumažins iki minimumo tas
neskelbiamas derybas, nes bus dviguba kontrolė“, - po pasitarimo
žurnalistams sakė Ž.Plytnikas.
Prezidentės atstovas Linas Balsys teigė, kad, šalies vadovės
vertinimu, taip pat būtina stiprinti asmeninę institucijų vadovų
atsakomybę už pažeidimus pirkimų srityje.
Šią sritį, L.Balsio teigimu, prezidentė vertina kaip „terpę
korupcijai“. Pasak valstybės vadovės, šioje srityje būtinos
radikalios permainos.
„Viešųjų pirkimų srityje matome įžūlų ir atvirą
manipuliavimą valstybės biudžeto pinigais. Kiekvienu neskaidriu
sandoriu apvagiami Lietuvos žmonės, griaunamas pasitikėjimas
valstybės institucijomis, užkertamas kelias sąžiningai
konkurencijai. Viešųjų pirkimų priežiūros srityje būtinos
radikalios permainos“, - po susitikimo išplatintame Prezidentūros
pranešime cituojama D.Grybauskaitė.
Jos vertinimu, palankia terpe korupcijai tapo valstybės
institucijų ir savivaldybių piktnaudžiavimas Viešųjų pirkimų
įstatyme numatyta išimtimi, leidžiančia prekes ir paslaugas pirkti
vidaus sandoriais ar neskelbiamų derybų būdu.
L.Balsys pateikė pavyzdį, kad Žemės ūkio ministerija
viešinimui pernai skyrė 26 mln. litų ir visus juos išdalijo
neskelbiamų derybų būdu.
„Įstatymas numato, kad tai turi būti išimtis labai konkrečiai
atvejais, labai konkrečiu kriterijumi grįsta. Tačiau, kaip matome,
kai kalbame apie viešinimui skirtų paslaugų pirkimą
žiniasklaidoje, be išimties visi tokie pirkimai padaryti
neskelbiamų darybų būdu. Galima konstatuoti ne ką kitą, o kad tai
yra neskaidri veikla, terpė korupcijai“, - kalbėjo prezidentės
patarėjas.
D.Grybauskaitė taip pat kritikavo sandorius tarp institucijų.
„Čia taip pat didžiulės spragos korupcijai vešėti, kai ypač
savivaldos lygiu savivaldybė perka paslaugas iš savo pačios
įsteigtos firmelės. Iš tiesų čia yra neskaidrumas ir šitą
sritį reikėtų sutvarkyti“, - dėstė L.Balsys.
Pasak Prezidentūros pranešimo, bus teikiamos pataisos, kuriomis
siūloma įvesti prievolę apie visus, net ir neskelbiamų derybų ar
vidaus sandoriais vykdomus pirkimus skelbti viešai ir vykdyti juos
tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos leidimą. Taip pat pataisomis
bus siūloma griežtinti atsakomybę už viešųjų pirkimų
pažeidimus.
Šalies vadovė siūlo spręsti ir Viešųjų pirkimų tarnybos
pavaldumo klausimą. Viešųjų
pirkimų tarnyba, pasak prezidentės, turi būti ne Ūkio
ministerijos padalinys, o nepriklausoma, depolitizuota ir
savarankiška institucija.
Prezidentūroje kalbėdamas su žurnalistais Ž.Plytnikas taip pat
pabrėžė, kad nors neskelbiamos derybos paplitusios daugelyje
institucijų, pastaraisiais metais jų mažėja.
Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė savo ruožtu teigė,
kad Valstybės kontrolė šiemet numato atlikti viešųjų pirkimų
sistemos auditą. Ji taip pat sakė, kad auditų metu dažniausiai
nustatomi būtent su viešaisiais pirkimais susiję pažeidimai.