Metalinės lentelės ant paminklo šią savaitę pasigedo Lietuvos
politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS) ir kreipėsi į
policiją. Anot jų, tai galėjo padaryti Maskvos užsakymu veikiantys
istoriniai jų priešai.
Politiniai kaliniai šį įvykį siejo su sostinės savivaldybės
sprendimu sausio 16-ąją neduoti leidimo profesinėms sąjungoms ir
Socialistiniam liaudies frontui mitinguoti prie Seimo ir Vyriausybės.
Tačiau LGGRTC sako, kad sovietinių represijų aukoms atminti
skirtas paminklas nebuvo išniekintas - savavališkai ir anonimiškai
pernai pritvirtinta lentelė pašalinta centro generalinės
direktorės Teresės Birutės Burauskaitės nurodymu.
„2010 metų lapkritį prie šio paminklo šono atsirado lentelė,
kurios užrašas yra dezinformuojantis ir žeidžiantis
nukentėjusiųjų nuo sovietinių represijų atminimą“, - teigiama
centro pranešime.
Be to, anot LGGRTC, savavališkai pritvirtinant prie akmeninio
paminklo fanerinę, skarda dengtą lentelę, kurioje nei pateikiamas
tekstas, nei pavidalas nebuvo derintas su savivaldybės Miesto
plėtros departamento Miestovaizdžio skyriumi, buvo pažeisti
įstatymai, reglamentuojantys miesto viešojoje erdvėje įrengiamų
informacinių užrašų tvarką.
„Apgailestaujame ir atsiprašome, jeigu šis LGGRT centro
veiksmas, apie kurį netiksliai buvo informuota žiniasklaidoje,
sukėlė visuomenėje neigiamų emocijų. Pašalinus minėtą
lentelę, buvo grąžintas šio visiems mums brangaus ir reikšmingo
paminklo autentiškas pavidalas“, - teigia centras.
Politiniai kaliniai sako penktadienį sužinoję, kad lentelė nuimta su LGGRTC žinia, ir savo ruožtu stebisi, kodėl centras jiems apie tai nepranešė.
„Kodėl nebuvo pranešta mums? Juk čia ne jų - jie mums nė
cento neduoda paminklo priežiūrai - nei savivaldybė, nei Genocido
centras, o savavaliauja ir mus pastato į nepatogią padėtį“, - BNS
sakė LPKTS Vilniaus skyriaus pirmininkas Petras Gvazdauskas.
„Pats paminklas yra ne savivaldybės, ir jie jo neįtraukia į
saugomų paminklų sąrašą. Šitą paminklą pastatė politiniai
kaliniai ir tremtiniai, ir jis yra saugomas ir prižiūrimas
politinių kalinių ir tremtinių. Todėl viskas, kas yra prie to
paminklo - formaliai, kad tai nesuderinta su savivaldybe“, - tęsė
jis.
Paminklas Lietuvos tremtiniams, kentėjusiems ir žuvusiems
1942-1956 metais Jakutijoje, sostinės Aukų gatvės skvere, prie
Genocido aukų muziejaus, atidengtas 2006 metais, praėjus 65 metams
nuo pirmųjų masinių Lietuvos gyventojų trėmimų pradžios.
