N.Venskienė, pati būdama iš teisėjų „klano“ ir jos motina iš „sovietinių kioskininkų klano“ (ta pati L.Kuodienė, kuri visos Lietuvos akivaizdoje prieš TV kameras psichologiškai prievartavo L.Stankūnaitės dukrelę), kaip žinote, išvadino teisėjus vagimis, banditais, šakalais, korumpuotuomis kalėmis, sovietinėmis atliekomis!
O, atleiskite, „šakalai“, „korumpuotos kalės“ ir „sovietinės atliekos“ – tai jau mano kūryba, nesusilaikiau, įsibėgėjau. Nors, kaip žinome, toms, anoms, nieko už teisėjų šmeižtą neatsitiko. Joms iki teisminiai tyrimai nutraukti ar išvis nepradėti.
Ne kitaip, kaip turi prezidentinį „stogą“ generalinio prokuroro D.Valio personoje. Jos neliečiamos. Nes jeigu bus paliestos, „tauta“ sukiltų. Sakote, ir tai neturėčiau teigti, nes nėra jokių įrodymų?
Baikite, už tokius šmeižikiškus teiginius man niekas negresia. Aš kreipsiuos į Šiaulių apygardos prokuratūrą. Šiauliečiai supranta reikalą iš pusės žodžio. Jau turi patirtį. Tyrimo net nepradės. Jeigu galima vieniems - galima ir visiems. Nes toks yra precedentas arba, greičiau, recidyvas.
Gerai, palieku ramybėje ironiją. Čia, Lietuvoje, vis dar galima pasidžiaugti tuo, kad mūsų politikai nėra tokie brutalūs, kaip amerikietiškieji. JAV konservatorės Saros Palin atitikmens Lietuvoje nėra. Taip, taip: P. Gražulis, K.Uoka. Tačiau niekas taikinio simboliais nepuošia savo politinių konkurentų rinkimines apylinkes. Kol kas.
Žiniasklaida, kaip su ja? Taip, pasitaiko menkinančių epitetų politikų adresu. Tačiau tokiam žargonui tinkama vieta bulvariniams leidiniams ar TV humoro laidoms. Taip, prisipažįstu, įvardijau Garliavos minią kedofilais. Anie pravardžiavo kitaip manančius pedofilais.
Tokie apsivardžiavimai abiem pusėms suteikė „istorinį svorį“, „politinį – pilietinį identitetą“, greitai virtųsi stereotipu. Tačiau ir anie nereikalavo kam nors fiziškai nusukti sprando. Nors, Garliavos minios „vadas“, grasinęs Vaikų teisių kontrolieriai E.Žiobienei, ne kartą anksčiau teistas, tą kartą bausmės išvengė.
Taigi, ir tas liko išteisintas, nes nerasta nusikaltimo sudėties. Ak, taip, prisiminiau, kedofilai reikalavo išnaikinti visus pedofilus. Atskiro žmogaus neįvardydami, tik „klanus“. Puikūs J.Stalino mokiniai. Tas taip pat perdaug nesicackino su asmenybėmis. Ėjo tiesiai prie ištisų socialinių grupių sunaikinimo.
Bažnyčia? Bet kunigai ne politikai, nors, kita vertus, ir tie ragino kalti prie Bažnyčios gėdos stulpo vardais ir pavardėmis įvardintus už mažesnius akcizus alkoholiui balsavusius politikus.
Tačiau pati Bažnyčia nuomoja be jokių skrupulų kavines, kuriuose parduodamas alkoholis. Čia pats velnias koją nusilaužtų, taip sakant. Ak, taip, Vyskupų konferencijos pirmininkas, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius sulygino kitaip nei Bažnyčia manančius, ir, matyt, jų antibažnytinius kėslus, su OMON ir “Alfa” žudikų kėslais. Ne vienas žmogus liko mažų mažiausiai šokiruotas tokia neapykantos pilna kalba iš krikščionišką meilę turinčio propaguoti dvasininko lūpų.
Anoniminiai komentatoriai. Taip, tai atskiras pokalbis. Viešoje erdvėje bandoma teigti, kad tik prieš juos drąsiai imamasi teisinių priemonių, mat anie apsiginti negali, priešingai nei valdžios vyrai ir moterys.
Leiskite nesutikti, nes jeigu būtų imtasi rimtų priemonių prieš neapykantos skatinimą anoniminiuose komentaruose, tektų statyti atskirą kalėjimą. Lietuvoje yra trys nekenčiamiausios etninės ir socialinės grupės, kurioms abejingų nerasi - žydai, lenkai ir homoseksualai. A, ir dar moterys?
Tačiau jos nesiskaito. Jas ir šiaip talžo visi, kas netingi. Pradedant politikais, Katalikų Bažnyčia ir baigiant nuosavais vyrais (nesvarbu etninė priklausomybė ar socialinė grupė) - ne tik anoniminių komentatorių raštuose, o tikrąja to žodžio prasme. Iš meilės.
Su žydais, homoseksualais ir dabar jau su lenkais, („patys kalti“) reikalai geresni, mat jie vanojami tik žodžiais. Matyt, taip pat iš meilės, tik šį kartą iš meilės žodžio laisvei, pasak ją savaip suprantančiųjų. Pasinėrus į neapykantą (moksliniais sumetimais) nori nenori, reaguoji. Pavyzdžiui:
74. TIK FKCTAI, 21:04 01-14: aš myliu žydus-bet ŽYDŲ OKUPANTŲ-LENKŲ NEKEČIU-lenkai - tai baisiau už rusus. IP: 78.56.166.108
71. VINCAS KUDIRKA, 19:59 01-14: sakydavo jeigu lietuviui nutiko beda ieskokyt zydo, daug metu prabego bet zodziai savo prasmes neprarado. IP: 78.60.122.110
Po tokių pasisakymų, kurių buvo aibės ir tarpukario Lietuvos spaudoje, ir viešose kalbose, atsiradus galimybei tų kalbų turiniu tapti veiksmu, per trumpą laiką buvo išžudyti beveik visi Lietuvos žydai.
Mažesnių ar didesnių etninių mažumų žudymai visuomet prasidėdavo neapykantos retorika tų grupių adresu. Kiek laiko reikia, kad taip nekenčiantys kitokių subręstų „dvasiškai“, pasirengtų psichologiškai, kad atsiradus galimybei, išlietų visą susikaupusią neapykantą, paverstu neapykantą skerdynėmis?
Viešų ar anoniminių komentatorių visuomenėje pareiškimai ne kitokie, nei anais laikais. Tačiau mūsų politinė sistema yra visai kitokia. Laisvas žodis ir atsakomybė tapo neatsiejamais dalykais.
Tai puikiai iliustruoja BK 170 straipsnis, kuriame numatyta, jog už interneto komentaruose skatinamą neapykantą ar kurstymą diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Už kurstymą smurtauti bei fiziškai susidoroti - dar griežtesnė bausmė: laisvės atėmimas iki trejų metų.
Tiesioginio raginimo smurtauti nėra daug, tačiau, kur yra ta riba, kurią peržengus, galima pareiškimą traktuoti, kaip tiesiogiai raginantį smurtauti? Ar nuolatinis niekinimas tos ar kitos žmonių grupės raštuose potekstėje nėra tas pat raginimas kada nors imtis smurto prieš kitą?
Atsakymas: viskas priklauso nuo visuomenės ir valdančiojo elito nuostatų ir drąsos ne tik pasisakyti prieš neapykantos retoriką, bet ir populistiniais sumetimais nesinaudoti. „švelnesnėmis“ jos atmainomis.
Beje, yra ir dar viena nekenčiama socialinė-etninė grupė. Tai – patys lietuviai. „Jie“ taip patys savęs nekenčia, kad, vartodami baisiausią retoriką, žudo vienas kitą ir, galiausiai, patys save. Bet tai jau kita istorija.