Imigrantės nuotykiai Norvegijoje: knygos vertas gyvenimas ir kova

„The Daily Telegraph”, „The Foreighner.no”, „TPn.no”, „Newsru.com” ir „Lietuvos ryto“ inf.
2009 metais kaimyninėje Švedijoje irgi savotiškai išgarsėjo nelegalus imigrantas. Tačiau dėmesio centre jis atsidūrė dėl kitų priežasčių.
Jauna moteris tikina bijanti dėl savo gyvenimo ir tiesiog negalinti grįžti į Rusiją.
Daugiau nuotraukų (1)
Tesfaldetas Tesloy išlošė didelę pinigų sumą momentinėje loterijoje. 28 metų pabėgėlis iš Eritrėjos, tuomet jau šešerius metus nelegaliai gyvenęs Švedijoje, nutrynęs loterijos bilieto langelį sužinojo laimėjęs 1,2 mln. Švedijos kronų (per 400 tūkst. litų). Maža to, šie pinigai buvo neapmokestinami.
Laimingasis atvyko į televizijos studiją atsiimti prizo, nepaisydamas to, kad gali būti išsiųstas iš šalies į Afriką.
Kita vertus, vyras suprato, kad imigracijos tarnybos jo atveju yra bejėgės. Daugybė jų mėginimų išprašyti iš šalies nelegalų gyventoją buvo bevaisiai. Gimtoji Eritrėja atsisakė priimti savo pilietį be šio sutikimo būti išsiųstam.
Kas turi atsitikti, kad nelegalios imigrantės kova už teisę nebūti deportuotai sudrebintų visą šalį? Turbūt reikia būti Madina Salamova, kurios gyvenimas pasirodė vertas skaitytojų graibstomos knygos. Knygą parašė pati imigrantė, vis dar nežinanti savo ateities.
Iš pažiūros ramioje Norvegijoje nuo praėjusios savaitės emocijos tiesiog verda. Jų protrūkį sukėlė šalyje nelegaliai gyvenusios rusės M.Salamovos istorija.
Šioje Skandinavijos valstybėje šaknis įleidusi ir net Metų norvegės titulą pelniusi 25-metė moteris norvegams labiau žinoma slapyvardžiu Maria Amelie. O jos gyvenimo istorija – paini.
Ir nors dabar ji narstoma po kaulelį, nežinomųjų čia vis dar lieka nemažai.
Koks sėkmės receptas?
Rusės šeima gyveno Šiaurės Osetijoje. Tačiau maždaug 2000-aisiais M.Salamovos tėvai kartu su dukterimi pabėgo į užsienį. Kol kas nėra aišku, kodėl šeimai teko sprukti iš namų Kaukaze.
Pati M.Salamova nelinkusi to detaliai komentuoti. Bet ji yra sakiusi, kad šeima buvo persekiojama ir kad jai grėsė pavojus.
Tačiau kai M.Salamovos tėvai pirmiausia pasiprašė prieglobsčio Suomijoje, šios šalies pareigūnai tokį šeimos prašymą atmetė.
Tuomet jie bandė gauti prieglobstį Norvegijoje. Tačiau ir vėl nesėkmingai – prašymas 2002 metais irgi buvo atmestas. Nepaisant to, šeimai kažkaip pavyko išvengti deportacijos ir likti nelegaliai gyventi Norvegijoje.
Tuomet įvyko mažas stebuklas. Net ir neturėdama jokių dokumentų ar banko sąskaitos, M.Salamova sugebėjo integruotis į Norvegijos visuomenę taip gerai, kad nemažai eilinių norvegų buvo tiesiog priblokšti. O kitiems telieka ieškoti atsakymo į retorinį klausimą: „Kaip?”
Mergina šalyje gerais pažymiais baigė vidurinę mokyklą, vėliau įgijo magistro laipsnį Trondheime esančiame Norvegijos mokslo ir technologijų universitete, pasinėrė į visuomeninę veiklą. Jos specialybė – inžinerijos technologija, tačiau užsidirbti pinigų jai yra tekę dirbant įvairiausius, net ir valytojos, darbus.
M.Salamova taip pat dirbo roko grupės „Bigbang” vadybininke, kelerius metus buvo atsakinga už tūkstančius savanorių festivalyje „Slottsfjell”.
Norvegų kalba jai tapo kone gimtąja. M.Salamova norvegiškai netgi ėmė rašyti knygas.
Praėjusių metų rudenį buvo išleista nemenko susidomėjimo sulaukusi jos knyga „Nelegali norvegė” („Ulovlig norsk”), kurioje pasakojama apie Marios Amelie ir kitų nelegalių imigrantų gyvenimą vienoje turtingiausių Europos šalių.
Garbingas titulas
Jaunos rašytojos darbą ir jos indėlį į visuomenės diskusijas apie politines ir socialines nelegalių imigrantų teises įvertino ir Norvegijos žurnalas „Ny Tid”.
Leidinys Marią Amelie pernai paskelbė Metų norvege.
Paprastai šis titulas skiriamas gerai žinomiems sportininkams, mokslininkams, kultūros darbuotojams.
„Ilgai trunka debatai, kaip apibūdinti norvegą. Maždaug prieš ketverius metus buvo nuspręsta, kad norvegu gali būti tik norvegas pagal kilmę. Prizo tikslas – išplėsti šį apibrėžimą”, – Mariai Amelie skirtą garbingą titulą komentavo „Ny Tid” redaktorius Dagas Herbjornsrudas.
Pasodino už grotų
Šių metų pradžioje dienraštis „Aftenposten” išspausdino Marios Amelie publikaciją, kurioje ji papasakojo apie savo planus, jeigu jos prašymas dėl prieglobsčio vėl nebus patenkintas.
Bet M.Salamovai ilgai džiaugtis populiarumu neteko. Šalyje vis daugiau dėmesio sulaukianti rašytoja pateko į imigracijos pareigūnų akiratį.
Šie dar kartą atmetė M.Salamovos prašymą suteikti prieglobstį, ir netrukus po to, sausio 12-ąją, jaunoji rašytoja buvo suimta. Tai padaryta Lilehameryje po paskaitos, kurią M.Salamova buvo pakviesta skaityti.
Nelegalė gatvėje buvo sustabdyta aštuonių civiliniais drabužiais vilkinčių pareigūnų.
Šie ją areštavo ir pasodino už grotų. Greičiausiai ji bus deportuota į Rusiją.
Neįvardyti šaltiniai šią savaitę sakė, kad tai gali būti padaryta kur kas greičiau, nei jauna moteris gali tikėtis.
Šalies imigracijos apeliacijų taryba nusprendė, kad moters deportacija būtų teisėta, nes ji pažeidė įstatymus naudodamasi netikra tapatybe ir nelegaliai pasilikusi bei dirbusi Norvegijoje.
Tačiau pirmadienį M.Salamova šventė mažą pergalę. Teismas nusprendė paleisti ją iš sulaikymo centro. Ji bus laisva tol, kol bus priimtas sprendimas dėl deportavimo į Rusiją.
Paleista iš sulaikymo centro M.Salamova apsistojo savo vaikino namuose. Tuo tarpu jaunos moters tėvai tebesislapsto.
Palaikymas – milžiniškas
Žiniai apie M.Salamovos areštą ir galimą deportavimą iš šalies neliko abejingi ir paprasti norvegai. Marios Amelie draugai, daugiausia iš Trondheimo universiteto, iš karto surengė kampaniją už bičiulės paleidimą, teisės jai gyventi Norvegijoje suteikimą ir šalies migracijos įstatymų sušvelninimą.
Prie M.Salamovos draugų surengtų protestų netruko prisidėti ir šimtai paprastų žmonių keliuose Norvegijos miestuose. Už jaunos moters išlaisvinimą agituojama ir socialiniuose tinkluose.
Prie tinklalapyje „Facebook” sukurtos vienos tokios grupės šios savaitės viduryje buvo prisijungę daugiau nei 90 tūkst. žmonių.
„Kodėl turime suteikti pastogę žmonėms, kurių abejotina praeitis, bet norime išmesti talentingą asmenį, įgijusį Norvegijoje išsilavinimą, sugebėjusį integruotis ir galintį duoti naudos šaliai?” – šalies pareigūnų klausė Marios Amelie rėmėjai.
Merginos pusėje ir socialinės bei žmogaus teisių organizacijos. Ne tik dėl to, kad mergina Norvegijoje užaugo ir puikiai integravosi į visuomenę.
Jų teigimu, Maria Amelie nekalta, kad jos tėvai atsivežė ją į šią šalį, po to pavertė nelegale.
Kai kurie apklausų rengėjai tikina, kad daugiau kaip 60 procentų Norvegijos gyventojų mano, jog Maria Amelie turi likti šalyje. Tačiau su tuo nesutinka šalies premjeras Jensas Stoltenbergas. Pasak šio politiko, jokių išimčių negali būti daroma.
„Su žmonėmis turime elgtis vienodai. Vien dėl to, kad kažkas sulaukia daug dėmesio, negalime suteikti išskirtinių sąlygų. Jeigu paminsime taisykles vienam asmeniui, sulauksime tūkstančių nepagrįstų pabėgėlių prieglobsčio prašymų. Niekas to nenori”, – sakė J.Stoltenbergas.
Tiesa, kai kurie šaltiniai teigia, kad nesutarimai dėl Marios Amelie atvejo drasko net ir Norvegijos valdžią.
Milžinišką susidomėjimą šia istorija rodo ir žiniasklaida, sekanti kiekvieną M.Salamovos bylos posūkį. Apskaičiuota, kad per pirmąsias penkias nuo nelegalės arešto dienas apie ją buvo parašyta daugiau nei pusšešto šimto straipsnių, jos vardas buvo minimas kiekvienoje televizijos naujienų laidoje.
Rusijoje niekas nelaukia
Jauna moteris tikina bijanti dėl savo gyvenimo ir tiesiog negalinti grįžti į Rusiją. Ten ji esą nieko nepažįstanti ir paprasčiausiai neturinti kur eiti.
M.Salamova ir jos tėvai nepalaiko jokių ryšių su savo giminėmis Šiaurės Osetijoje. Jie net nežino, ar kas nors iš jų apskritai dar gyvas.
Tuo tarpu Norvegijos žiniasklaida pabrėžia sudėtingą regiono situaciją – apleistos gamyklos, didelis nedarbas, vyraujanti kontrabanda ir įsigalėjusios nusikaltėlių gaujos.
„Neturiu jokių ryšių su Rusija. Geriau kalbu norvegiškai nei rusiškai”, – vienam Norvegijos laikraščiui guodėsi Maria Amelie.
„Ji atvyko į Norvegiją būdama šešiolikos metų. Norvegų kalba tapo kone gimtąja jos kalba, ji visiškai integravosi į visuomenę”, – antrina ir jos advokatas Risnesas Brinyulfas.
Maria Amelie esą baiminasi, kad grįžusi į Rusiją gali būti teisiama, prievartaujama arba net nužudyta. Tačiau Norvegijos migracijos pareigūnai laikosi kitokios nuomonės.
Jie teigia, kad M.Salamovos tėvai paliko namus dėl „verslo problemų”, tad jaunai moteriai esą Rusijoje nereikia jokios globos.
Būrys norinčiųjų padėti
Maria Amelie jau sulaukė daugybės pasiūlymų padėti. Rusijoje gyvenantys norvegai ir šios šalies piliečiai kviečia M.Salamovą apsistoti jų namuose, jeigu ji vis dėlto būtų išsiųsta į Rusiją.
„Čia nėra saugu ir pavojus yra dvigubai didesnis asmeniui, neturinčiam pažįstamų bei draugų, kalbančiam užsienio kalba.
Jeigu tai kaip nors padės, Maria perskaitys šią žinutę ir bus deportuota, mano šeima mielai padės”, – socialiniame tinklalapyje „Facebook” rašė vienas Maskvoje gyvenantis rusas.
Tuo tarpu Norvegijoje išsirikiavo ir netrumpa darbdavių, norinčių įdarbinti nelegalią imigrantę, eilė. Tarp jų minima net Norvegijos verslo milžinė bendrovė „Statoil”. Tačiau minėtas Marios Amelie advokatas teigia, kad jo klientė rinktųsi darbą žurnale.
Greičiausiai jis turėjo omenyje garsų Norvegijos inžinerijos žurnalą „Teknisk Ukeblad”, neseniai pasiūliusį Mariai Amelie darbą.
„Mergina išsirinko solidų technikos žurnalą. Ji turi magistro laipsnį ir techninį išsilavinimą. Be to, ji rašytoja. Leidinio redakcija mano, kad tai unikali asmenybė, ir padavė prašymą dėl jos darbo leidimo.
Tačiau kyla keletas teisinių problemų. Migracijos tarnyba sako šiuo metu nepriimsianti minėto prašymo, nes mergina yra nelegalė, ir priduria, kad ji turėtų būti deportuota iš šalies. Ir esą būtų gerai uždrausti jai kurį laiką grįžti į Norvegiją.
Maria Amelie teigia, kad tai būtų katastrofa, nes ji save laiko norvege”, – kalbėjo teisininkas.
Žiniasklaida pabrėžia, kad leidimą gyventi šalyje Maria Amelie gal galėtų gauti ištekėjusi už norvego. Bet rašytoja atsisako tuoktis vien dėl šios priežasties.
„Ji buvo gavusi keletą pasiūlymų, tačiau visada atsakydavo tekėsianti iš meilės. Santuokos tam, kad liktų Norvegijoje, ji niekada nesvarstė. Tai prieštarauja visiems jos principams”, – pabrėžia M.Salamovos širdies draugas Eivinas.
Leidėjai skaičiuoja pelną
Kol verda aistros dėl moters likimo, jos knygos leidėjai, regis, skaičiuoja pelną. Jaunosios rašytojos knyga tiesiog graibstyte graibstoma iš knygynų.
„Susidomėjimas milžiniškas. Jau užsakiau dar keletą tūkstančių knygų”, – kalbėjo M.Salamovos knygą išleidusios leidyklos „Pax Forlag” atstovas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.