Ar tai nesukels Lietuvoje dar vienos kvalifikuotos darbo jėgos stygiaus bangos? Apie tai – „Lietuvos ryto” pokalbis su Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriumi Boguslavu Gruževskiu.
– Lietuvos verslininkai baiminasi, kad Vokietijai ir Austrijai atvėrus savo darbo rinką šalyje ims stigti kvalifikuotų darbuotojų, bet kai kurie politikai guodžia, kad kone visi lietuviai, kurie norėjo emigruoti, jau išvažiavo. Kuri nuomonė arčiau tiesos?
– Vokietijai ir Austrijai atvėrus savo darbo rinką Lietuvos gyventojų emigracijos srautas smarkiai neišaugs. Mat lietuviai jau ir anksčiau važiavo dirbti į Vokietiją. Ši šalis buvo populiari emigracijos vieta ir prieš trejus metus, ir dar anksčiau.
Tačiau Vokietijoje yra griežtesnė nei kitur darbo rinkos priežiūra, todėl imigrantai iš Lietuvos buvo mažiau laukiami nei Airijoje ar Didžiojoje Britanijoje.
Vis dėlto nepamirškime, kad į šią šalį išvykstančių mūsų žmonių srautas niekada nebuvo nutrūkęs. Tai rodo ir neseniai pėsčiomis iš Vokietijos namo ėjusio ir pėdas nušalusio tauragiškio Mindaugo Mikalauskio nelaimė.
Kai kuriems žmonėms, skirtingai nei M.Mikalauskiui, Vokietijoje pavyko įsitvirtinti.
Tuo tarpu Austrija mažiau vilioja lietuvius. Šios šalies ir rinka mažesnė, ir konkurencija nuožmesnė, nes darbo ieškoti čia atvyksta daug lenkų, čekų, slovakų, vengrų ir ukrainiečių.
– Vadinasi, Austrijai ir Vokietijai atvėrus savo darbo rinką mažai kas keisis?
– Tai turės įtakos, tik nereikia laukti staigaus ir smarkaus emigracijos srauto didėjimo. Bet laikui bėgant Vokietija lietuviams vėl ims atrodyti patrauklia darbo paieškoms šalimi.
Ten jau yra nemaža anksčiau įsikūrusių lietuvių bendruomenė. Aišku, jie išskėstomis rankomis nelauks atvykstančių savo vargšų giminaičių ir pažįstamų iš Lietuvos. Tačiau tokios bendruomenės buvimas Vokietijoje skatins naujų emigrantų atvykimą ir palengvins jiems kelią į šią šalį.
Kad ir kaip būtų, atsiranda nauja patraukli emigracijos kryptis pirmiausia kvalifikuotai darbo jėgai.
Iš pradžių emigruoti ketinantys žmonės užmegs ryšius su Vokietijoje jau gyvenančiais pažįstamais ar susiras juos priimti pasirengusių darbdavių. Tam reikia laiko, bet vieni Vokietijoje įsikūrę lietuviai paskatins paskui juos patraukti kitus – draugus, kaimynus, gimines.
Be abejo, tai suduos smūgį mūsų šalies darbo rinkai. Juk ir dabar išvyksta anaiptol ne vien darbo Lietuvoje nerandantys žmonės – daugiau nei 60 proc. mūsų emigrantų dirbo gimtinėje, bet jų netenkino atlyginimas ar santykiai su darbdaviais.
– Ar darbas Vokietijoje atlyginimų požiūriu toks pat patrauklus, pavyzdžiui, kaip Didžiojoje Britanijoje?
– Vokietijos darbo rinka labai patraukli ir konkurencinga, palyginti su kitomis ES šalimis.
Vidutinis darbo užmokestis siekia apie 3 tūkst. eurų, o maistas ir būstas Vokietijoje pigesni nei, pavyzdžiui, Londone.
Apskritai dėl trijų sąlygų – gero atlyginimo, pigaus maisto ir geros kokybės būsto – Vokietijos darbo rinka labai konkurencinga net palyginti su kitomis senosiomis ES šalimis.
– Kalbama, kad emigraciją į Vokietiją stabdys kalbos barjeras, nes Lietuvoje mažai žmonių kalba vokiškai. Ar pritariate šiai nuomonei?
– Vokiečiai neskuba kalbėti angliškai, o vokiškai susikalba labai nedaug lietuvių. Vokiečiai iš viso uždaresni, ypač vyresni žmonės.
Todėl kalbos barjeras kliudys lietuviams įsikurti Vokietijoje ir ypač Austrijoje, nes austrai turi iš ko rinktis. Dirbti į Austriją atvažiuoja daug čekų, kurie moka vokiškai.
Taigi Vokietija bus patrauki kvalifikuotiems darbuotojams iš Lietuvos, kurie turi ryšių su vokiečių darbdaviais ir yra gerai jų vertinami, nepaisant kalbos barjero.
Kita vertus, žmonės jau išvyksta į užsienį ne aklai, o pas ten anksčiau įsikūrusius gimines, draugus. Tuomet lengviau pradėti gyvenimą kitoje šalyje ir nemokant jos kalbos.
Darbdaviai tokiu atveju žino, kad jie gerai dirbs už mažesnį nei vietiniai darbuotojai atlyginimą, o kalbos mokėjimas tokiais atvejais ne taip ir svarbu.