Dioksino šmėklos baimė

Daugybė šalių po kilusio dioksino skandalo Vokietijoje gerokai sugriežtino iš šios šalies importuojamų produktų kontrolę arba išvis uždraudė įvežti kiaulieną, vištieną bei kiaušinius. Normas viršijantis dioksino kiekis praėjusį mėnesį buvo aptiktas gyvulių bei paukščių pašaruose, kuriuos naudojo 4049 Vokietijos ūkiai. Patikrinus jų produkciją rasta, jog vėžį bei mutageninius susirgimus sukeliančio dioksino leistina norma juose viršijo keturis kartus. Šiaurės Reino–Vestfalijos žemės paukštyne teko sunaikinti daugiau kaip 8 tūkst. vištų, Žemutinės Saksonijos ūkyje išskersti ir sudeginti šimtus kiaulių, buvo patikrinta ir uždaryta tūkstančiai fermų, apribotas produkcijos tiekimas, iš rinkos skubiai išimti galimai užteršti produktai. Šiuo metu Vokietijoje apribojimai išlikę 939 ūkiams penkiose Vokietijos žemėse, jiems draudžiama realizuoti savą produkciją.

Dėl to, kad į Vokietijos paukštynus ir kiaulių fermas pateko dioksinu užteršti pašarai, didžiausia kaltė tenka šiaurinėje Šlėzvingo–Holšteino žemėje veikiančiai kompanijai „Harles und Jentzsch“. Pastaroji per Olandijos prekybininką „Olivet“ iš biodyzelino gamintojo „Petrotec“ gavo septynias siuntas su riebiosiomis rūgštimis. Vėliau buvo nustatyta, kad šiose biodyzelino gamybos riebiųjų rūgščių atliekose ES leistinas dioksinų lygis viršijo net 78 kartus. Šios rūgštys buvo sumaišytos su 500 t augalinės kilmės riebalų, iš kurių pagaminta 3000 t pašarų, skirtų vištoms, galvijams ir kiaulėms. Šie pašarai buvo parduoti 25 kitiems pašarų gamintojams Vokietijoje, kurie šimtus tonų dioksinais užterštų pašarų išplatino keliuose tūkstančiuose fermų. Nuodingus pašarus naudojo ne tik Vokietijos ūkiai. Jų bei dioksinais užterštų produktų pateko į Prancūziją, Daniją, Olandiją, Didžiąją Britaniją. Nors kilus skandalui kai kurios šalys uždraudė kiaulienos, vištienos bei kiaušinių importą iš Vokietijos arba sugriežtino eksporto kontrolę, tačiau šiomis dienomis dviejose Čekijos bei vienoje Lenkijos įmonėje aptikta vienos Vokietijos kiaulių fermos, kurioje buvo rasta dioksino, 35 kiaulių skerdienos. Nerimą bei įtarimų kelia ir tai, kad per pastarąsias dvi savaites, kuomet Vokietijoje pradėtos naikinti kiaulės, šertos dioksinu užterštais pašarais, į Lietuvą buvo įvežta ypač daug kiaulienos...

Pasak mūsų šalies Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovų, iškilus viešumon dioksino skandalui, tarnyba apklausė visus Lietuvos didžiuosius paukščių ir kiaulių ūkius, patikrino, ar į Lietuvą neįvežta minėtų pašarų bei dioksinais užterštos produkcijos iš Vokietijos. Buvo atlikti tiksliniai patikrinimai Lietuvos biodegalų gamybos įmonėse. Papildomai buvo kreiptasi į Europos Komisiją bei atsakingas Vokietijos institucijas, kad būtų informuojama apie šio įvykio tyrimo eigą bei nesaugių produktų išplitimo kelius. Sustiprintos prevencinės kontrolės priemonės gyvūninės kilmės produkcijai, įvežamai iš Vokietijos. Kiekvienai siuntai šiuo metu reikalaujama turėti dioksino laboratorinių tyrimų protokolus arba kompetentingos veterinarijos tarnybos patvirtinimą, kad produkcija yra saugi ir neužteršta dioksinu.

Marijampolės apskrities VMVT iškilo ypač didelė atsakomybė, kad Lietuvos rinka būtų apsaugota nuo dioksinu užterštos produkcijos, mat pirmiausia prekės iš Vakarų įvežamos per šios apskrities teritoriją. Pasak Marijampolės apskrities VMVT viršininko Leono Zdanavičiaus, įvežama produkcija yra kontroliuojama. Ypač atidžiai sekama, kas pastaruoju metu įvežama iš Vokietijos. Iš tiekėjų reikalaujama papildomų produkcijos saugą patvirtinančių dokumentų. Jei pastebima bent mažiausia rizika, imami mėginiai tyrimams. „Tai, kas patenka į parduotuvių lentynas, yra mūsų tarnybos kontroliuojama. Tačiau jei žmonės įsigyja mėsos ar jos produktų iš neaiškių prekeivių, dėl galimų pasekmių gali kaltinti tik patys save“, – sakė L.Zdanavičius.

Marijampolės apskrities VMVT specialistai papildomai domėjosi, ar apskrityje esančiose „Arvi“ įmonių grupei priklausančiose kalakutų fermose bei danų UAB „Saerimner“ Jusevičių kiaulių komplekse nebuvo naudojami dioksinu užteršti pašarai. Apsilankyta „Arvi“ pašarų bei biodyzelino gamyklose. L. Zdanavičiaus teigimu, įsitikinta, kad dioksino grėsmės čia nėra.

Pasidomėjome savo ruožtu ir mes. UAB „Saerimner“ komercijos direktoriaus Algirdo Vaškelio teigimu, ši įmonė pašarų iš užsienio neveža, juos pasigamina pati savuose malūnuose, o grūdus perka iš Lietuvos ūkių. „Didžioji dalis produkcijos vežama į Rusiją, kur atitinkamos tarnybos vykdo itin griežtą kontrolę. Mes nenorime prarasti pagrindinės rinkos, tad turime garantuoti ir atitinkamą produkcijos kokybę“, – tikino A.Vaškelis.

UAB „Arvi ir ko“ Viešųjų ryšių ir rinkodaros vadovė Gintarė Urbaitienė taip pat tvirtino, jog „Arvi“ grupės įmonėse galioja griežta kokybės kontrolės sistema, gaminami produktai yra saugūs ir atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, ES Tarybos direktyvų bei kitų ES teisės aktų reikalavimus.

Visų naudojamų žaliavų bei pagamintos produkcijos kokybė yra kontroliuojama tyrimus atliekant savoje sertifikuotoje laboratorijoje, Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos institute bei kitose akredituotose Lietuvos laboratorijose. „Arvi“ atstovė patikino, jog įmonių grupei priklausanti UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB gamybos procese nenaudoja nei gyvulinės kilmės, nei biodyzelino gamybos atliekų, o UAB „Arvi biodegalai“ biodyzeliną gamina spaudžiant rapsus šaltuoju būdu, tad susidaryti dioksinui nėra galimybių.

Tačiau biodyzelinas čia gaminamas ir iš gyvūninės kilmės taukų, o „Arvi“ įmonių grupei priklauso ir UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, perdirbanti gyvūninės kilmės atliekas... „Arvi biodegalai“ direktorius Emilis Jusevičius paaiškino, kad jokios biodyzelino gamybos atliekos, kuriose galėtų būti dioksinų, iš čia į pašarų gamybą nepatenka. Tačiau jis daro prielaidą, kad Vokietijoje verslininkai papiktnaudžiavo pašarams panaudodami ne tos kategorijos, t. y. techninius gyvūninės kilmės, riebalus, kurie tinka biodyzelino gamybai, bet jokiu būdu ne pašarams. Tačiau šie techniniai riebalai yra kone dvigubai pigesni už aukštesnės kategorijos gyvūninės kilmės riebalus, tinkamus pašarų gamybai...

VMVT sužinojome, kad dioksinus tirti mūsų šalies laboratorijose pradėta visiškai neseniai, o anksčiau mėginiai buvo gabenami į Vokietiją. Vieno mėginio ištyrimas kainuodavo apie 700 eurų. Lietuvoje už mėginio ištyrimą dabar reikia mokėti per du tūkstančius litų. Tyrimus atlieka Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas. Pasak L.Zdanavičiaus, VMVT vykdo kasmetį stebėsenos planą, kuomet pasirinktinai tiriami gyvūnų, mėsos, pieno, paukštienos, žvėrienos, žuvų bei medaus mėginiai ir pagal tyrimų analizę aiškinamasi, kokia situacija Lietuvoje.

Tokių mėginių per metus ištiriama apie 100, tam išleidžiama nemenka pinigų suma. „Kol kas problemų dėl dioksinų Lietuvoje nebuvo, tad intensyviai tyrinėti tai, kas dar negresia, būtų buvusi per didelė prabanga. Juk žinome, koks šalies biudžetas... Tačiau po skandalo Vokietijoje galbūt ir mūsų šalyje bus į tai atkreiptas didesnis dėmesys“, – svarstė Marijampolės apskrities VMVT vadovas.

Šiomis dienomis Vokietijoje vykusiame Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų generalinio direktorato posėdyje diskutuota dėl Vokietijos dioksino skandalo. Po šio posėdžio VMVT planuoja surengti susitikimą su Lietuvoje veikiančiomis pašarų verslo asociacijomis, kurio metu bus pristatytos VMVT numatytos priemonės dėl valstybinės veterinarinės pašarų kontrolės.