2010-ųjų Lietuvos visuomenės pilietinės galios indeksas - 35,5
iš 100 galimų. Palyginus su trejų ankstesnių metų duomenimis, nuo
2007-ųjų bendra Lietuvos politinė galia nežymiai stiprėjo -
išaugo 1,6 balo, parodė Pilietinės visuomenės instituto užsakymu
visuomenės nuomonės ir tyrimų centro „Vilmorus“ atliktas tyrimas.
Labiausiai stiprėjo pilietinio aktyvumo rodiklis - per ketverius
metus gyventojų aktyvumas išaugo nuo 27,4 iki 37,8 balų iš 100
galimų.
Daugiausia Lietuvos gyventojų dalyvauja trijose pilietinėse
veiklose - aukoja labdarai (56 proc.), eina į aplinkos tvarkymo
talkas (50 proc.), dalyvauja vietos bendruomenės veikloje (34
procentai). Tačiau jose dalyvauja kiek mažesnė jaunimo dalis -
atitinkamai 48, 45 ir 26 procentai.
Institutas atkreipia dėmesį, kad šiek tiek daugiau pilietinės
galios nei vidutiniškai turi jaunimas nuo 15 iki 29 metų. Jaunimo
pilietinės galios indeksas 2010 metais buvo 38,9 balo.
Jaunimas taip pat optimistiškiau vertina piliečių galią
paveikti visuomenei svarbius sprendimus - jaunimo pilietinės galios
suvokimo indeksas yra 56,5 balo, o atitinkamas visos visuomenės
indeksas - 47 balai iš 100 galimų.
Be to, jaunuoliai dažniau nurodė, kad imtųsi spręsti vietinės
reikšmės problemas, pavyzdžiui, kenksmingų atliekų perdirbimo
gamyklos problemą.
Kita vertus, jaunimas mažiau nei visa visuomenė domisi
politinėmis naujienomis. Jas kasdien svarbu sužinoti penkiems iš 10
jaunų žmonių, tuo metu visoje visuomenėje jomis kasdien domisi
septyni iš 10 žmonių.
Jaunuoliai ir dalyvavimą rinkimuose dažniau laiko neprasminga
veikla - jie dažniau nurodo neketinantys dalyvauti rinkimuose, sako
instituto ekspertė Rūta Žiliukaitė.
Jaunimas taip pat rečiau teisingai atsakė į klausimus apie
Lietuvos politinę sistemą. Keturi iš 10 jaunų žmonių galėjo
nurodyti, kokia Lietuvos politinė partija laimėjo pastaruosius
rinkimus į Seimą bei pozicionuoti šią partiją kairės - dešinės
skalėje.
Nors moksleiviai ir studentai yra mažiau politiškai išprusę,
instituto ekspertė politologė Ainė Ramonaitė pastebi, kad bendrai
visuomenėje politinis išprusimas yra aukštas. Labiausiai apie
politiką nusimano kaimo gyventojai, vyresni, aukštąjį ar
aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės.
Tačiau A.Ramonaitė sako, kad politinis išprusimas ir
dalyvavimas politikoje dažnai nesusiję.
„Nėra esminių problemų su bendruoju Lietuvos gyventojų
politiniu išsprusimu, išskyrus jaunimą. Tas išprusimas lyg neduoda
to rezultato, kurio norėtume, ir neveda į politinį aktyvumą.
Politinė galia priklauso nuo pasitikėjimo savo kompetencija ir
pasitikėjimo savo galia jausmo. (...) Jei neišprusę tie, kurie
dalyvauja, - kokios pasekmės to dalyvavimo?“, - retoriškai klausė
A.Ramonaitė.
Pasak jos, išlieka stiprus įsitikinimas tuo, kad „valstybė
neprisileidžia paprastų žmonių“.
Instituto vadovas Darius Kuolys pastebi, jog politikoje toliau
gali daugėti „estrados žvaigždžių, pasitikinčių savo galiomis,
bet stokojančių išprusimo“.
Pernai gruodį apklausta apie 1000 žmonių nuo 15 iki 74 metų.
Šarūnas Frolenko, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas, vertindamas Pilietinės visuomenės instituto atliktą Lietuvos visuomenės pilietinės galios indekso tyrimą teigia, kad jo rezultatai tik dar kartą įrodo, kokią reikšmę jaunimo politiniam išprusimui turi pilietinio ugdymo ir politologijos pamokos mokyklose.
“Tai, kad jaunimo teisingų atsakymų procentas tesiekia vos 14-18 proc. akivaizdžiai rodo, jog politinėms ir pilietinėms pamokoms reikia skirti daugiau laiko ir dėmesio. Būtina atsižvelgti ne tik į pamokų turinį, bet ir į formą, kuri, pirmiausia, turėti padėti jaunam žmogui suvokti politinius reiškinius bei jų svarbą “, - sako Š.Frolenko.
Pasak LiJOT prezidento, būtina siekti ne tik didesnio jaunų žmonių politinio supratimo, bet ir jų pilietinio aktyvumo.
“Jaunimas šiandien neįvertina pilietiškumo svarbos. Vyrauja nuomonė, jog vienas balsas nieko nelemia. Jaunas žmogus nebenori išreikšti savo pozicijos. Tai – didelė problema, kurią būtina spręsti. Pasakydami „man dzin, nieko nepakeisi“, patenkame į užburtą ratą. Politikai, žinodami, kad jaunimas neina balsuoti, į juos nesiorientuoja, nesistengia spręsti jiems svarbių problemų. Žinodami šias problemas, nebe pirmus metus vykdome informacinę jaunimo pilietinio aktyvumo skatinimo kampaniją “Man ne dzin”. Tikimės, kad tokia kalba, kokia kalba šių metų kampanija “Man ne dzin”, bent dalies jaunų žmonių bus išgirsta.” – teigia Š.Frolenko.