Reportažą žiūrėkite čia.
Žemės ūkio ministerija
dėl to ketvirtadienį raštu kreipsis į Europos Komisijos vidaus
rinkos ir paslaugų komisarą Michelį Barnier.
„Turėdami Vyriausybės pritarimą ketvirtadienį oficialiai
raštu kreipsimės į eurokomisarą M.Barnier. Kadangi jis pernai
gruodžio pabaigoje priėmė Vengrijai palankų analogišką
sprendimą, pritarimo tikimės ir mes. Manome, kad procedūra gali
užtrukti apie du mėnesius“, - sakė žemės ūkio ministro Kazio
Starkevičiaus atstovas spaudai Vilius Rekevičius.
Švietimo ir mokslo ministro liberalo Gintaro Steponavičiaus teigimu, už tokį sprendimą balsavo tik konservatorių ministrai, bet ir to užteko.
"Kiti koalicijos partneriai nepalaikė tokio siūlymo, nes, mūsų nuomone, toks pereinamojo laikotarpio pratęsimas yra žalingas ir Lietuvos ekonominiams interesams ir neleidžia didelei visuomenės daliai laisvai disponuoti savo nuosavybe parduodant ją jų norimomis ir tinkamomis sąlygomis. Tai nepadės pritraukti investicijų į Lietuvą", - sakė G. Steponavičius.
Galutinį sprendimą Vyriausybė priims posėdyje, tik tada Žemės ūkio ministerija galės kreiptis į Europos Komisiją dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo.
Premjeras Andrius Kubilius po Vyriausybės posėdžio
žurnalistams pakartojo pritariantis žemės ūkio ministro Kazio
Starkevičiaus pozicijai, kad draudimą reikėtų pratęsti.
„Remiu žemės ūkio ministro argumentus. Čia nėra vien juoda
arba balta, žinome ir pliusus, ir minusus, bet lygiai taip pat kaip
aplinkinės šalys - ir kaimyninė Lenkija, ir kaimyninė Latvija -
mes renkamės tokį sprendimą, kokį dabar padarėme“, - sakė
A.Kubilius.
Švietimo ir mokslo ministro liberalo Gintaro Steponavičiaus teigimu, už tokį sprendimą balsavo tik konservatorių ministrai, bet ir to užteko.
"Kiti koalicijos partneriai nepalaikė tokio siūlymo, nes, mūsų nuomone, toks pereinamojo laikotarpio pratęsimas yra žalingas ir Lietuvos ekonominiams interesams ir neleidžia didelei visuomenės daliai laisvai disponuoti savo nuosavybe parduodant ją jų norimomis ir tinkamomis sąlygomis. Tai nepadės pritraukti investicijų į Lietuvą", - sakė G. Steponavičius.
Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, kuris balsuodamas
susilaikė, teigė, kad iš apribojimų neturėtų pelnytis
tarpininkai, supirkinėjantys žemes.
„Iš principo, aš už tai, kad padėti Lietuvos ūkininkams, bet
juos skatinti įsigyti tas žemes, nes vien pasakyti, kad dar trejus
metus galėsite pirkti, bet neturėsite už ką pirkti, tai tik tiems
supirkinėtojams bus galimybė įsigyti tas žemes“, - kalbėjo
G.Kazlauskas.
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius yra sakęs, kad Europos Komisijos sprendimas turėtų būti palankus Lietuvai, kadangi šiuo metu ši institucija svarsto Vengrijos kreipimąsi, kuris turėtų būti patenkintas. Vengrija taip pat kreipėsi į Europos Komisiją, siekdama išsiderėti draudimo pratęsimą iki 2014 m.
"To paties nori ir latviai, ir slovakai, tikiuosi, kad su šiomis šalimis mes būsime priimti, o kreipimasis bus patvirtintas vasario mėnesį", - yra teigęs K. Starkevičius.
Pasak Žemės ūkio ministerijos vadovo, dar prieš krizę šoktelėjus žemės kainai Lietuvoje, ūkininkai neturėjo lėšų nusipirkti žemės ūkininkavimui, taigi užklupus ekonominiam sunkmečiui žemės kaina rinkoje buvo pernelyg didelė šalies žemdirbiams.
"Tarp užsieniečių susidomėjimas, aišku, yra. Jeigu pasižiūrėsime į rinkos kainą, tai pas mus vidutiniškai hektaro kaina yra 5-7 tūkst. litų, o Vakarų Europos šalyse - 15-20 tūkst. eurų. Tai pagalvokime, kodėl neinvestuoti į Lietuvą, jeigu čia žemė pigesnė. Štai todėl mes turime bent trejus metus apsisaugoti, kol Lietuvos ūkininkai sustiprės, padidės jų ūkiai. Nes dabar pas mus vidutiniškai ūkiai yra 14,2 hektaro, o Europoje - 18 hektarų. Mes dar nepasiekę ir ES vidutinio ūkio dydžio", - teigė K. Starkevičius.
Dar praėjusių metų spalio 20 d. Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtai pozicijai iki 2014 m. gegužės 1 d. pratęsti draudimą užsieniečiams Lietuvoje įsigyti Lietuvoje žemės ūkio ir miškų paskirties žemės.
Šių metų gegužės 1 d. baigiasi išsiderėtas septynerių metų trukmės pereinamasis laikotarpis. Pagal ES stojimo sutartį, Lietuva turi teisę draudimą pratęsti dar trejiems metams.